Antanas Šileika – lietuvių kilmės autorius, gimęs ir gyvenantis Kanadoje. Nors angliškai rašančio A. Šileikos knyga „Bronzinė moteris“ („Woman in bronze“ 2004 m., lietuvių kalba – 2009 m.) buvo išversta į lietuvių kalbą, bet tik šiais metais rašytojui skirta tiek dėmesio. Jo ketvirtoji knyga apie partizaninį judėjimą „Pogrindis“ pristatyta Vilniaus knygų mugėje. A. Šileika, atrodo, gana racionaliai vertina Lietuvą, nepoetizuoja jos istorijos. Autorius neslepia, kad buvo toks periodas, kai Lietuv...
Gerbiami komentuotojai, Diskusijų klubas mūsų internetinio žurnalo turinio apačioje buvo panaikintas ne portalo administratoriaus iniciatyva, o bendru redakcijos sprendimu. Suprantu jūsų nepasitenkinimą, tačiau prašau suprasti ir mus. Jau tai, kad leidžiame komentuoti be registracijos, mums sukuria tam tikrų sunkumų – kai kurie jautresni autoriai vengia mums rašyti. Tačiau šios pozicijos ketiname laikytis ir toliau. Laisvos diskusijos dažniausiai būdavo niekaip nesusijusios su mūsų skelbiamais...
2012-ieji prabėgo minint žymiojo lietuvių modernisto Broniaus Kutavičiaus 80-metį. Didelis būrys menininkų, ypatingai pagerbdami šią sukaktį, surengė koncertų maratoną. Į koncertų srautą įsijungė „Kaukoro“ menų klubo komanda ir gruodžio 22-ąją, per pačią mitinę pasaulio pabaigą, Kauno Ksavero Pranciškaus bažnyčios erdvėje pristatė kompoziciją „Saulės vadavimo apeigos“. B. Kutavičius „Paskutinėse pagonių apeigose“ teigė linijinį istorijos laiką – nuo Kristaus gimimo iki šiandien: oratorijoje reči...
Apie eksperimentinę (kaip ir apie kitokią) muziką Lietuvoje mažai rašoma ir nelabai aišku, kaip tai reikėtų daryti. Siūlome dvigubą eksperimentinį bandymą klausytis ir vertinti vienus naujausių šios krypties „produktų“. Gintas K – „slow“ (2013) Su Ginto K vardu pirmąkart susidūriau prieš kelerius metus atradusi pirmąją Lietuvoje (Marijampolėje) industrial grupę „Modus“. Jų piktas albumas „Užsikrėtę mirtimi“ (įrašytas 1993 m.) iki šiol k...
Miela Neringa, visada džiugu skaityti jūsų rašinius. Juose gausu subtilių poetinių įžvalgų, žavių ironijos gaidų, o kartais ir egzistencinio rūpesčio atšvaitų. Pasiūlytame socialinės fantastikos žaidime („Literatūra ir menas“ 2013-02-01, Nr. 5, p. 13–14) taip pat įžvelgiu didelį asmeninį susirūpinimą saistantis su visa seksualinio išsilaisvinimo ir išlaisvinimo per seksualumo raišką ideologija, o sykiu ir bandymą tuos dalykus nuslėpti žaismingais vaizdiniais. Mūsų pasaulis, įdėmiau į jį pažvelgu...
Ineta Žymančiūtė baigusi lituanistikos studijas Lietuvos edukologijos universitete studijavo Vilniaus universitete literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Nuo rugsėjo dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Valdorfo mokykloje taip pat užsiima kūrybine veikla, vasaromis dirba meninės raiškos mokytoja „Lietuvos Atgajos“ stovykloje. I. Žymančiūtė pedagoginę veiklą vadina dvasiniu tobulėjimu, kūrybiškumą – viena svarbiausių mokytojo savybių. Apie maištą ir savęs paieškas, vertybių ir vis...
Šiam žurnalo numeriui jau iš spaustuvės iškeliaujant, vasario 14 d., Vilniaus universiteto bibliotekoje vyks diskusija „Lituanistika vakar ir šiandien“, skirta Vilniaus universiteto profesoriaus, lietuvių literatūros istoriko Jurgio Lebedžio (1913–1970) 100-osioms gimimo metinėms, bus pristatyta paroda „Profesoriui Jurgiui Lebedžiui – 100“. Numatomi renginio dalyviai: VUB generalinė direktorė Irena Krivienė, prof. Viktorija Daujotytė, prof. Eugenija Ulčinaitė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Kęs...
Skaitinėju tarpukario „Lietuvos aidą“ – priešokiais, valandėlei prisėdusi prie kompiuterio. Dabar tai patogu, ypač pritingintiems dienai ar pusdieniui įlįsti į amžių remontu užsiėmusią Nacionalinę biblioteką: pažangiosios technologijos ir, tikiuosi, meilė spausdintam žodžiui sukūrė šį lobyną – e-paveldą.Skaitau „Aidą“ po jo pertrūkio: nuskambėjęs 1917-ųjų pabaigoje, 1918-ųjų vasario 19 d. numeryje pagarsinęs: Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos nepriklausomybę (...) skelbia atstatanti nepriklausomą...
Tautos ir šalies nepriklausomybė lengviausiai suprantama kaip savi namai savo žemėje. Nesi nuomininkas, juolab gavęs ne sutartį ar maloningą „orderį“ kol kas čia gyventi, ir nesi tik įleistas į bendrabutį, kur tvarkosi neaiškus komendantas. Niekad nebūtum tikras, kada savininkas arba komendantas nutars kitaip. Net jei turi savo namelį ne savo žemėje, gali išgirsti, kad kliudai.O kai savo, tai savo, gali oriai dalyvauti platesnėje namų ir žemių bendruomenėje, turi vardą, esi gerbiamas ir matomas....
Žalios, žalios!Aš noriu tik žaliosuždengti blankstančiamberžų sentimentalui,šiurkščios kaip milasšiaurės mėnesienos. Aštraus, aštraus!Aš noriu tik aštrausper Dievo smurtąsusapnuotą kūnąį sapno vėsumą skalaujančiolikimo smūgio. Staigios, staigios!Aš noriu tik staigios,šaltos kaip ledasmėnesienos kilposant skausmo nesuvokusios,sutraiškytos galvos. Juodos, juodos!Aš noriu tik juodos,mėnulio plaštakomį sapną apimtos,į Dievo masędūžtančios avarijos. Algimantas Mackus. Iš poezijos rinkinio „Chapel...