Europos dienos Detmolde, vykusios gegužės 10–11 d., turėjo ryškų lietuvišką akcentą, toli gražu ne išsisklaidantį šventiniam šurmuliui praėjus, o likusį, tikėkimės, amžiams. Prie adresu Wiesentrasse 5 esančio pastato, dabartinio evangeliškojo studentų bendrabučio („Bursos"), pokariu kurį laiką buvusio lietuvių pabėgėlių prieglobsčiu, atidengta atminimo lenta Vydūnui bei šoninės sienos nišoje gražiai įterptas jo biustas (skulptorius Lionginas Garla). Būtent Detmolde, šiame Šiaurės Reino–Vestfal...
Straipsnis parašytas mokslinėje konferencijoje „Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys" (Vilnius, gegužės 4 d.) skaityto pranešimo pagrindu Kultūra kaip sugyvenimo būdas Esame įpratę gvildenti ir aiškinti kultūrą išskirdami pavienes jos dalis, atsietai nuo kultūrinės atminties ir socialinių tapatumų... Išplitę yra ir įvairūs teoriniai kultūros sistemos vaizdiniai bei modeliai, kurie pretenduoja į universalumą ir niekaip nėra susiję su konkrečiomis kultūros šaknimis bei gyvenimo būdais...
Šiemet sukanka 40 metų, kai pasirodė jau klasika tapusi V. Jerofejevo poema „Maskva-Petuškai", kurią autorius pradėjo rašyti 1969 m. sausio 19 d. Anot V. Jerofejevo, tai buvo metas, kada jis galų gale atrado savąją rašymo manierą. 1970 m. kovo 6 d. užrašų knygelėje autorius pažymėjo, kad poemą baigė. 1973 m. pasirodė pirmoji poemos publikacija Jeruzalėje platintame rusų imigrantų žurnale „Ami". 300 egz. tiražu išleistą žurnalą finansavo neseniai įsikūrusi mažytė liberalų partija, tikėdamasi prit...
Dėl dailininkės JADVYGOS ALDONOS LAURINAVIČIŪTĖS-NASVYTIENĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga Dėl rašytojo RYČIO TRIMONIO mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.Lietuvos rašytojų sąjunga Dėl žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiame rašytoją Henriką Algį Čigriejų.Lietuvos rašytojų sąjunga ...
Dar visai neseniai Lietuvos „rimtosios kultūros" atstovai net nematė prasmės diskutuoti apie tokius, jų manymu, savaime suprantamus dalykus kaip meno reikšmė ir prasmė visuomenėje. Paprastai viskas prasidėdavo (ir baigdavosi) atsiribojimu nuo to, kas nėra menas. Kiek jautresni kultūros kritikos atstovai šiandien atsargiai užduoda klausimus apie meno paskirtį, bet propagandinio lygmens jie paprastai neperžengia – besąlygiškas meno pozityvumas nekvestionuojamas. Pokalbiu su filmuotoju KAROLIU JANK...
Diletantės įspūdžiai prisilietus prie istorinės monografijos Imdama į rankas solidžią monografiją, dažniausiai būnu pagarbios nuostabos ištikta (turiu galvoje humanitariką – prie tiksliųjų mokslų veikalų net artintis nedrįstu). Juk jos paprastai įglaudžia kelerių metų, kartais ir dešimtmečių triūsą, neretai – sudėtingų rebusų sprendimui prilygstantį archyvinės medžiagos studijavimą ir t. t. Ir bent šiek tiek socialinės-kultūrinės neteisybės properšą žiojint regiu: apie menkutę (apimtimi, tik ap...
Kartą susapnavau tobulos struktūros eilėraštį: stovėjau tuščio kambario viduryje, o ant visų keturių sienų kabojo po veidrodį. Pažvelgus į bet kurią pusę, nusidriekdavo ilgos atspindžių galerijos. Atspindžiai atspindėjo atspindžius. Žinojau šį sapną esant apie poeziją ir kad šie veidrodžiai atspindi labiau vaizdų struktūras nei pačius vaizdus. Galbūt tokia sąranga labiau tinka vaizduojamajai (deskriptyvinei), kurios nederėtų tapatinti su pasakojamąja (naratyvine), poezijai. Jaukios aiškaus suv...
Rašytojos Birutės Jonuškaitės biografija prasideda nuo gyvenimo Punsko krašte, buvimo tarp dviejų tautų – lietuvių ir lenkų. Natūralus, nekonfliktiškas santykis su kitu formavo ir pačios autorės atvirumą pasauliui. Buvimą tarp dviejų kultūrinių arealų priimdama kaip duotybę, B. Jonuškaitė rūpinasi šių tautų kultūrų suartinimu. Apie vertimus ir originaliąją kūrybą, vidinį konfliktą tarp pareigos ir malonumų, šeimos, darbo bei kūrybos autorė kalba itin jautriai, tvirtindama pozityvų ryšį su apli...
Šių metų balandžio 25 dieną mirė Lietuvos teatro veteranė, aktorė Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė. Ji priklausė pirmajai Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio dramos) teatro trupei. Balandžio 8 dieną aktorei suėjo 95-eri.G. V. Blynaitė-Kernagienė gimė 1918 m. balandžio 8 d. Odesoje, 1935–1940 metais studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1935–1937 m. lankė pirmąją Kauno dramos studiją. 1937–1940 metais pirmuosius savo vaidmenis kūrė Valstybės teatre, 1940–1984 m. (su...
Debiutas * * * Guliu. Tiesia nugaryte, suglaustom kojytėm, ant pilvo sudėtomis rankutėmis. Taisyklinga laikysena, jaučiuosi pasitempusi, nes esu su gražia suknute. Tokia balta balta, kaip sniegelis žiemą, kurį mačiau dar tik vieną kartą per savo gyvenimą. Guliu ilgokai. Aplink vaikšto žmonės, pažiūri į mane, nuleidžia akis, užsidengia veidą delnu ir nueina. Prie kitų žmonių. Kai kuriuos matau aiškiai ir labai gerai juos pažįstu. Štai mama su tėčiu, matau keletą jų draugų. Šiek tiek tolėliau...