Teatras


Kovo 27 d. Tarptautinę teatro dieną LNDT praleido rimtai dirbdamas –­ parodė savo svarbiausią sezono premjerą „Didvyrių aikštę". Jau iš anksto, per spaudos konferenciją, supratau, kad pasikviestas iš Lenkijos režisierius Krystianas Lupa (g. 1943) spektaklio trupei yra Dievo dovana. O jo repetuojama austro Thomo Bernhardo (1931–1989) pjesė – Dangaus mana. Galima tik džiaugtis tokia teatro vadų ir aktorių kūrybos satisfakcija. Ji avansu įkvepia ir mus, žiūrovus, ruoštis ir patirti nušvitimą. Tuo l...


Jau kai kurie kritikai yra užsiminę apie štilį mūsų teatruose šį sezoną. Scenos nutyla, kai gaudžia patrankos? Mes, kritikai, žiovaudami žiūrim senus naujus spektaklius, ir tiek. Paskui dėl visa ko atsidarom teatrinį „Menų faktūros" tinklalapį, bet ir ten jau ne pirmą sezoną –­ na, tokios Kauno marios... Žinoma, atskiros recenzijos užlieja gaivinančia banga, išjudina daugiau minčių nei pats spektaklis, tačiau bendras šitos manufaktūros vaizdas kažkodėl nestimuliuoja, neskatina vėl prisijungti. V...


Jau po to, kai „Žmogus-paukštis" buvo apipiltas „Oskarais", pažiūrėjau filmą (ir dar žiūrėsiu) – pagaliau Holivudo ovacijos nesukelia skeptiškos šypsenos. Šešios nominacijos ir keturi apdovanojimai suteikti, atsiprašau už banalius žodžius, giliam meno kūriniui. Norisi mūsų režisierius ir aktorius, visus teatralus kuo greičiau nukreipti šito jiems veidrodinio filmo link(tegul kol kas ir neleistinu internetiniu pavidalu – efektas vis tiek bus didelis). Meksikiečių komanda – režisierius Alejandr...


Su aktore DALIA MELĖNAITE kalbasi Tomas Petrulis Jūs ne viena iš Melėnų susijusi su režisieriumi Juozu Miltiniu. Pakalbėkime apie jūsų tėtį – eruditą Matą Melėną, kuris buvo geras Juozo Miltinio draugas ir net bendradarbis. Kiek man žinoma, jis Panevėžio dramos teatrui yra išvertęs pjesių, taip pat ir W. Borcherto pjesę „Lauke, už durų". Tėtės pažintis su Miltiniu buvo visiškai atsitiktinė. Banionis turėjo baigti vidurinį mokslą, ką padaryti anksčiau jam sutrukdė karas. Tai jis eksternu ir b...


Europos kultūros sostine galima tap­ti nelauktai ir netikėtai, be triukšmingų pareiškimų ir fejerverkų. Vieną sausio vakarą LNOBT, A. Minkaus balete „Bajaderė", šokant atvykusiems Olandijos nacionalinio baleto trupės solistams Jurgitai Droninai ir Isaacui Hernandezui, Vilnius tokia sostine tapo. Dronina – unikali balerina, nes turi šiais laikais retą, tik jai būdingą šokio stilių. Jau vien tik iki begalybės išilginti pas, kitaip tariant, tiesiog paprasti žingsniai, liudija, kad šiai artis...


Vasario 6 d. OKT spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" po 12 jos egzistavimo metų žiūrovai ne tik sėdi, bet ir stovi. Vien jaunimas. Ir scenoje šįkart amžinuosius herojus vaidina jaunimas –­ į aktorinį tebestojantys ir visuotinės meilės tebesitikintys studentai. Oskaras Koršunovas savo karjerą pradėjo būdamas mokytojos Violetos Tapinienės auklėtiniu. Dabar jis pats kaip pedagogas atiduoda skolą. 20-mečius studentus išstumia į didžiulę Nacionalinio dramos teatro sce...


2014-ųjų metų pabaiga OKT / Vilniaus miesto teatrui ir jo meno vadovui, režisieriui Oskarui Koršunovui buvo išties intensyvus perio­das. Vos per tris mėnesius trupė aplankė devynis festivalius septyniose valstybėse (Baltarusijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Izraelyje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kinijoje). „Žuvėdra" buvo pristatyta keturiuose festivaliuose. Spausdiname užsienio teatro kritikų atsiliepimų apie šį spektaklį fragmentus. Olga Astrovskaja, tinklaraštis „Dveri". Pasijutau lyg dalyvauči...


Pradžioje santykiai tarp VLSPD ir „Vilniaus kanklių" klostėsi, atrodytų, gerai. VLSPD valdybos posėdyje nutarta, kad spektakliai ir koncertai turėtų būti rengiami kartu su „Vilniaus kank­lėmis". Renginių pelną ir nuostolį planuota dalytis pusiau, bet vakarų rengimo iniciatyva ir VLSPD turėtas „teatrališkas inventorius" palikti „Kank­lėms". Ona Pleirytė-Puidienė prisiminė, kad „prieš Didįjį Vilniaus seimą prasidėjo rim­tos pjesių ir chorų repeticijos. Chorą lavino M.Petrauskas, pjes...


Sausio 27 d. Turbūt visi, kas pasakos ir rašys apie naują O. Koršunovo spektaklį „Jelizaveta Bam", pradės nuo „raudonų žmogeliukų", pasitinkančių kiekvieną žiūrovą LNDT fojė ir tikrai gąsdinančiai, nebyliai lydinčių jį per pirmąjį neoficialų spektaklio „veiksmą": rūbinė-baseinėlis-minkštasuoliai-užkulisiai... Norėdama išsiskirti, savąjį spektaklio atpasakojimą mėginu pradėti nuo pabaigos: jau po visko išėjus iš teatro, lauke, ant grindinio, maždaug po tomis trimis mūzomis, kaip kartais ir anksči...


Lietuviškojo teatro pradžia Vilniuje buvo slaptieji ir viešieji spektakliai, įėję į istoriją lietuviškųjų vakarų vardu. Balio Sruogos nuomone, lietuviškieji vakarai savo reikšme mūsų tautos atgimimui galėtų varžytis su rašytąja literatūra dėl pirmenybės: „Daug heroizmo, kančių ir pasišventimo pareikalavo lietuviška knyga, bet ar daug mažiau jų reikalavo lietuviškasai teatras – lietuviškieji vakarai?" Jis tvirtino, kad lietuviškųjų vakarų teatras „šimteriopai" buvo teatras tikra to žodžio prasm...