Atmintis


Pabaiga. Pradžia 17–18 numeryje Kalnujų Šacherazada Kas gi tas Raseinių Šacherazada? Apytikriai buvo žinomi tik Vincento Bakučio gimimo ir mirties metai ir tai, kad turėjo pasekėją – sūnų Joną. Bakučių Kalnujų apylinkėse gyveno daug, Vincento vardas šiame regione dažnas. Pervertus daugybę metrikų knygų, Raseinių parapijos Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčios gimimo metrikų knygoje rastas įrašas, kad 1829 m. vasario 15 d. Kalnujų miestelyje, valstiečių Vincento ir Agnieškos (Urbškytės) Bakučių šeimoje...


Charizmatiškasis Mečislovas Šis bajoro ir valstiečio legendinis duetas vertas rašytojo plunksnos. Pasakojimų apie du keistuolius daug, o faktinių duomenų išsamesnei analizei trūksta. Mečislovas Apolonijus Dovoina-Silvestravičius (Mieczysław Apoloniusz Dowojna-Sylwestrowicz) gimė bajorų Jozefato ir Eufrozinos Silvestravičių šeimoje Ževeliškių dvare (Raseinių apskr.) 1849 m. balandžio 20 d. (visos datos dabartiniu stiliumi). Balandžio 29 d. jį pakrikštijo Kalnųjų filijos kunigas Volovskis. Kri...


Kai žvelgiame į XIX a. Europą, pirmiausia matome ryškius pokyčius, nulemtus modernizacijos visose visuomeninio gyvenimo sferose – švietimo, ekonomikos, politikos, kultūros. Gausu inovacijų, diegiamos technologijos, efektyvesni gamybos būdai, reorganizuojama gamybos struktūra, mažėja transakciniai kaštai žaliavų ir prekių rinkose, – visa tai formavo industrinę europietišką visuomenę. Kitų šalių industrializacija paveikė ir Lietuvos raidą. Tačiau XVIII a. pab. inkorporuota į Rusijos imperijos s...


Žmonių bendruomenės kuria ir reprodukuoja kultūrą, o vaikai, nors atskira socialinė kategorija, yra neatsiejama šio proceso dalis. Kultūra visuomenėje perduodama per tradicijų mokymą iš kartos į kartą, ji nėra įgimta. Kultūrinis žmonių elgesys be galo įvairus, o jo mokslinis tyrinėjimas sudėtingas. Socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai įvairiais metodais siekia suprasti, kaip veikia ir sąveikauja kultūra (-os) tam tikroje visuomenėje. Žmonių elgesio priežastis ir padarinius mėginama aišk...


Zigmo Skirgailos miestas 1928 m. gruodžio 1 d. Naumiesčio burmistru tapo Zigmas Skirgaila (1882–1962), vargonininkas, pianistas, chorvedys, kompozitorius, dainininkas, kultūrininkas ir, pasirodo, ūkiška miesto galva. Mokęsis Varšuvoje, Krokuvoje, Paryžiuje, su Miku Petrausku koncertavęs JAV lietuvių kolonijose, gerai pažinojęs Europą, turėjo tikslą „išvilkti" atokų pasienio miestelį į kultūros aukštumas. Z. Skirgailai turėjo būti artimos V. Kudirkos idėjos, skatinusios ne verkšlenti, o veikti...


Po to Decijus toliau rašo: galiausiai, –­­ sako jis, – kaip mano kiti istorikai, pasirodo, kad lietuviai anksčiau išėjo iš borusų arba prūsų ribų su Litalanu, savo kunigaikščiu, ir užpildė tas sodybas, kurias seniau buvo palikę. Nes prieš tai kažkada seniai jų protėviai, palikę tas vietas, kur šiandien Lietuva, persikėlė į Prūsiją. O kai Litalanas, kunigaikštis, su savo žmonėmis grįžo į savo buvusius gimtuosius kraštus, juos pavadino savo vardu – Litalanija, nes tas žemes nuo seno vald...


Juozas Bagdonas pasakojo: „Susitikus mums trise Vilkaviškio stoty (ar pačiam Vilkavišky), vienas iš mūsų bend­radarbių M. S., užsiminus V. Kudirkai apie inteligentų apsileidimą, pasakė: „Vis tik kartais gerai, kad kas paragina, primena." Į tai V. Kudirka atsakė: „Ar žinai, įtaisyk kokį laikrodį, kuris mušdamas valandas sakytų: „kiaulė", „kiaulė", „kiaulė"!" Šiaip mandagus, švelnus kolega pasidarė nervingas, įžūlus. Jis nesuprato žmogaus silpnumo, gyvenimo aplinkybių, profesijos pareigų... Jam ...


Motiejus Strijkovskis (1547– apie 1593) – lenkų istorikas, poetas. Nuo 1564 m. gyveno LDK, buvo globojamas kunigaikščių Chodkevičių, Jurgio II Olelkaičio, Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio. Žemaičių vyskupijos kanauninkas, Jurbarko klebonas. 1573 m. parašė LDK ir gretimų šalių istoriją „Europos Sarmatijos aprašymas", kurios rankraštį, M. Strijkovskio teigimu, pasisavino A. Guagnini ir 1578 m. paskelbė savo vardu. 1578 m. parašė eiliuotą kroniką „Apie šlovingosios lietuvių, žemaičių ir rusų ...


Individuali žmogaus istorija prasideda nuo gimtosios aplinkos pažinimo, o suformuoti įgūdžiai lemia tolesnę gyvenimo kokybę. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais medžioklės teisė tapo neatsiejama nuo kilmingųjų kasdienio gyvenimo. Iš pažiūros lengvabūdiška pramoga ir laisvalaikio forma leido ruoštis ateities kovoms. Nuo mažų dienų medžioklei ir karui rengiamas vaikas įgydavo specifinių žinių, anot to meto visuomenės, gyvybiškai būtinų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingaj...


„Ponia, aš ką tik iš „Paramos"..." –­ lioviausi skambinęs ir suklusau, pro atvirą langą išgirdęs kaimynę tvirtai kirčiuojant antrą krautuvės pavadinimo skiemenį. Per milžiniškų jurginų tankmę privingiavusi iki savo namelio tvoros, ji gretimo kambario balkone sėdinčiai mūsų mamai aiškino, jog cukraus ten buvę tik anksti rytą, dabar jo vietoj „duoda į galkas sukritusias marmaladines bombonkes, škada kortelės ir červoncų, sakau poniai..." Buvo 1946-ųjų rugpjūtis, mes tebesijautėme naujakuriai pi...


Draugai