Atmintis


Veliuoniškis Stasys Mikšta (1918–2001) priklauso kartai, kuri gyveno dviejose valstybėse ir kariavo dviejose kariuomenėse. 1940 m. kovo pirmą dieną pašauktas į Lietuvos kariuomenę, po keturių mėnesių jau buvo sovietinės armijos gretose. Su ja nuo Pabradės poligono nuėjo, daugiausia pėsčiomis, iki Balachnos (Gorkio sritis), kur vykdant 1941 m. gruodžio 18 d. TSRS Gynybos komiteto nutarimą buvo formuojama 16-oji lietuviškoji šaulių divizija. O vėliau kautynės Kursko-Oriolo lanke, tada žygiai pės...


Į mano „Langą“ daužosi pavasaris. Kartais geras ir nuolankus, kartais piktas skrieja jis per visą Europą. Apsilanko ir Medvilionyse, nuošaliame Joniškio rajono dvarelyje, per stebuklą ir tiesiogine prasme per stebuklingus žmones (ne valdžios pareigūnus) išgelbėtame nuo griūties. Apie dvarą ir šį įvykį rašė kone visa Lietuvos spauda. „Literatūra ir menas“ – taip pat (2016, Nr. 6). Tačiau besigilinant į aplinkybes, to dvaro ribos vis plėtėsi, peržengė Joniškio, Šiaulių aplinkines, buvusios Kuršo g...


Kauno miesto muziejaus M. ir K. Pet­rauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje saugomas dainininko Antano Kučingio (1899–1983) memorialinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei 3700 eksponatų. Šiame palikime yra pluoštelis Antano Miškinio laiškų, rašytų iš Omsko lagerio Antano Kučingio sūnui Algimantui ir svainei Viktorijai Kaupelienei į Lietuvą. Poetas, prozininkas, vertėjas, publicistas Antanas Miškinis (1905–1983) kalėjo Mordovi...


155-osios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo metinės (1861 03 18–1943 06 14)    Tam tikros geografinės vietos bet kurio menininko gyvenime daug reiškia, daug lemia, turi įtakos jo kūrybai, pasaulėžiūrai, veiklai, formuoja asmenybę, charakterio bruožus. Dažniausiai ta lemtinga vieta būna gimtinė. Maironis įkvėpimo sėmėsi gimtajame Raseinių krašte, Šatrijos Ragana –­ Užvenčio dvare, Jonas Biliūnas – Anykščiuose, Vydūnas plačiai žval...


Sovietmečiu didžioji dauguma menininkų turėjo tarnauti armijoje. Ne išimtis buvo ir dailininkas Vladas Žilius (1939–2012). Ką tik baigęs Vilniaus dailės institutą jis buvo išsiųstas į Karaliaučiaus sritį. Vienas po kito pradėjo plaukti laiškai žmonai Aldonai. Žilius juos rašė ant bloknoto lapelių tarytum dienoraščius. „Štai jau ir kariaujam. Sėdžiu didelės aikštės pakraštyj, aplinkui aukštos liepos, o už jų eilės raudo...


Esu tikra, kad apie Medvilionių dvarą mažai kas žino. Jis toli nuo didžiųjų miestų ir pagrindinių kelių –­ Joniškio rajono Kriukų seniūnijoje baigiančiame išnykti Madvilionių kaime. Netoli Latvijos sienos. Žemėlapyje nepažymėtas. Nuo kelio žinantis esą jį gali pamatyti, bet, tiesą sakant, ko ten lygumose į griuvenas žvalgytis. Taip yra dabar. Tačiau prieš gerą šimtmetį čia, nuošalioje provincijoje, vyko aktyvus lietuvių kultūrinis gyvenimas, arba tiksliau –­ veikė tautinė mokykla, išauklėjusi ne...


Balys Sruoga – Valerijai Čiurlionytei, 1916-05-23, [c. iš Petrogrado – į Lipecką]. 1r    Sesutelė!    Vakar grižęs vėlai-vėlai, tai yra šiandie    anksti-anksti namo (buvo paeilinis skandalinis    lietuv. dr[a]ug. susirinkimas – tat mat riogsojau ten)5    radau tavo laišką. Skaičiau, skaičiau prie-    tamsoj dar prieš saulės tekėjimą. Beskai-   &n...


Užtat / rašyk, rašyk man tokiuos / laiškus, juk tat ir yra / saulelės spindulėlis mano / išguitame gyvenime... Balys Sruoga – Valerijai Čiurlionytei, 1916-05-13   Šiemet vasario 2 d. minime 120-ąsias Balio Sruogos (1896–1947) gimimo metines. Spausdiname keletą B. Sruogos laiškų, adresuotų Valerijai Čiurlionytei. Laiškai rašyti B. Sruogai studijuojant Rusijoje, 1916–1917 metais. V. Čiurlionytė (1886–1982) &nd...


Simonas Daukantas (1793–1864) ir Vincas Grybas (1890–1941) nebuvo susitikę. Juos skyrė šimtmetis, per kurį pasikeitė visuomeninis ir politinis krašto gyvenimas. Tačiau 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, jiems buvo lemta pažinti ir suprasti vienam kitą. 1925 m. Kauno meno mokyklos išsiųstas į Paryžiaus Grande Chaumiere akademiją studijuoti skulptūros, V. Grybas pateko į vieno geriausių Prancūzijos skulptorių Émile’io Antoine’o Bourdelle’io dirbtuvę. E. Bourdelle’is mokė sieti skulptūrą su ...


Mykolas Kleopas Oginskis –­ arklidžių administratorius Baigiasi Mykolo Kleopo Oginskio metai. Vartau išleistas knygas, ieškau smulkmenėlės: ar kunigaikštis, politikas ir muzikas glostė arklį tik jodamas? Tai atrodytų visai nereikšminga, jei nežinotume apie jo sūnaus ir anūkų triūsą išsaugant nuo išnykimo senąją lietuviškų arklių veislę. Andžejaus Zaluskio šiais metais lietuvių kalba išleistoje knygoje „Mykolas Kleopas Oginskis. Gyvenimas, veikla ir kūryba“ daug dėmesio skirta ne tik politinei...


Draugai