Atmintis


Adomo Mickevičiaus Stambulas ir Burgasas Kelionė nuo Nesebaro (Bulgarija) iki Stambulo (Konstantinopolio) turistiniu autobusu užtrunka apie 7 valandas, įskaitant sustojimus ir patikras pasienyje. Daugelis turistų, ypač rusai, į Stambulą vyksta ne vieną kartą, jie žino, kur apsipirkti ir kur ko ieškoti. Įsikūrę viešbutyje, iki nustatyto laiko jie palieka grupes ir eina kas sau. Tokius, tiesą sakant, Turkijos ekskursijų organizatoriai ne itin mėgsta, nes reikia jungti turistų grupes, kurių gida...


Tai galėjo būti 1956 metais, po Kalėdų. Vėjas, apytamsis anuometis Lenino prospektas, pūgos gūsis ties aikštės kampu. Sustoju, nubraukiu nuo akių sniegą ir pirmą sykį mane nustebina čia sustingdyto parado darna: iš antikinių kolonų išdygę „unitaziniai“ žibintai plieskia šviesą į sniego sūkurius, bažnyčios nebesimato, viskas paklūsta geležinės rankos mostui. Simfonija! Tik štai tie langai, kur aprimsta snaigės, tie didžiuliai konservatorijos salės la...


1955 m. laida Senojoje konservatorijoje, Vilniuje, 6-ajame dešimtmetyje dėstė, regis, valtornę, profesorius Kajetonas Leipus (o gal vėliau tapo profesorium). Ir atsirado – greta muzikų – teatrinis fakultetas. Mano geriausias draugas Vytautas Gaidamavičius, arba Vycka, rėžė sparną (be kitų savo dėmesio objektų arba etapų) aplink aktorę Elvyrą Žebertavičiūtę. Tie teatralai pradėjo mus mokyti, kad reikia sakyti ne „taip“, o „teip“. Mat juos taip arba t...


Apybraižoje įamžinta lietuvio ir bulgarės meilės istorija. Juodu susipažino Maskvos M. Lomonosovo universitete, pažintis peraugo į stiprią meilę ir tragiškai graudų išsiskyrimą. Abipusis jausmas, kurį jaunuoliai norėjo sutvirtinti santuoka, gimė laikotarpiu, kai veikė griežtas įstatymas, draudžiantis TSRS piliečiams tuoktis su užsienio šalių piliečiais (tiesa, po kelerių metų jis buvo atšauktas, bet tai laimės jaunuoliams nebesuteikė). Abiejų šalių diplomatinės...


Liepos 10 d. profesoriui Juozapui Girdzijauskui būtų sukakę 80 metų „Mūsų Jūzaps – lietuvių kultūros tanks“, – įsišnekus apie profesorių Juozą Girdzijauską, pakeltu balsu pokalbį užviršuodavo Juozas Apu­tis. O ką pasakyti daugiau, kokiais žodžiais prabilti apie artimiausią bičiulį? „Geniuk, juk aš visai ne toks, kokį tu nori mane pavaizduoti“, – pasakytum ramiu neužgaulingu balsu. Bet mudu juk, niekas nenuginčys, gimėme tais ...


Kartą su Čiurlioniu žaidėme slėpynių. Prikišau nosį prie nuotraukos, o jo nėra. – Čia ne Tu, Čiurlioni, – provokuoju.– „Taip buvau nuvargęs, kad dargi nepasišukavau“, – teisiniesi.Tą rytą beveik nemigai, vežei pianiną, pervargai, grįždamas namo netikėtai prisiminei nuotrauką, įžengei pas fotografą ir štai. Portretas, kurį visi atpažįstame.Bet ar tik ne pakrantėje Tave sušiaušė jūrų vėjas? Juk daug bangų paliko plaukuose.Įt...


Žalia lygumų spalva. Tokia sodri, kokios Lietuvoje nerasi. „Na, –­ sako geologas Olegas, – prie Ventės rago yra ir pas mus.“ Nepamenu, nemačiau nei prie Ventės rago, nei palei Nemuną kur nors prie Veliuonos. Visai neseniai pravažiavau Joniškio rajono lygumas. Spalva ryški, bet ją gali įvardyti, o čia ji nepagaunama lyg kokiame impresionistų paveiksle. Tris dienas matai lygumas pro autobuso langą. Tiesa, į jas kartkartėmis įšoka kaimeliai ar vadinamieji agrariniai miesteliai su spalvotomis tvor...


Rudens popietę su zanavyku Kęstučiu Vaičiūnu jo vairuojamu automobiliu skuodžiame pas Rimaldą Vikš­raitį į Vilkaviškį. Suprantama, susitarę. Rengdama lokalinę monografiją apie Sintautus (Rimaldas čia gimė), kaip ir visada, stengiuosi susipažinti su savo herojais, parodyti kitų autorių apie juos parašytus straipsnius, paprašyti nuotraukų. O čia žymūnų tiek daug, garsių visoje Lietuvoje ir regione, kad atrodo Dievulis suklydo, ne lietaus debesėlius, o gabius žmogučius į šį kraštą pasiųsdamas. Pr...


Pabaiga. Pradžia 17–18 numeryje Kalnujų Šacherazada Kas gi tas Raseinių Šacherazada? Apytikriai buvo žinomi tik Vincento Bakučio gimimo ir mirties metai ir tai, kad turėjo pasekėją – sūnų Joną. Bakučių Kalnujų apylinkėse gyveno daug, Vincento vardas šiame regione dažnas. Pervertus daugybę metrikų knygų, Raseinių parapijos Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčios gimimo metrikų knygoje rastas įrašas, kad 1829 m. vasario 15 d. Kalnujų miestelyje, valstiečių Vincento ir Agnieškos (Urbškytės) Bakučių šeimoje...


Charizmatiškasis Mečislovas Šis bajoro ir valstiečio legendinis duetas vertas rašytojo plunksnos. Pasakojimų apie du keistuolius daug, o faktinių duomenų išsamesnei analizei trūksta. Mečislovas Apolonijus Dovoina-Silvestravičius (Mieczysław Apoloniusz Dowojna-Sylwestrowicz) gimė bajorų Jozefato ir Eufrozinos Silvestravičių šeimoje Ževeliškių dvare (Raseinių apskr.) 1849 m. balandžio 20 d. (visos datos dabartiniu stiliumi). Balandžio 29 d. jį pakrikštijo Kalnųjų filijos kunigas Volovskis. Kri...


Draugai