Literatūra


Viktorija Daujotytė. „Boružė, ropojanti plentu“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Literatūrologės V. Daujotytės monografija apie vieną garsiausių paskutiniojo šimtmečio lietuvių poetų Marcelijų Martinaitį pasirodė 2013 m. rudenį. Šios knygos rankraštis leidykloje atsidūrė poetui jau paliekant šį pasaulį, o pati knyga buvo išleista praėjus vos keletui mėnesių nuo jo mirties. Tačiau, kaip pasakoja pati autorė, knygos rankraštį M. Martinaitis dar spėjo perskaityti ir palaiminti:...


Audronė Girdzijauskaitė. „Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje 1918–1998 m.“ V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Nelengvas buvo didžiųjų pasaulinės literatūros klasikų kelias į lietuvių kultūrą, taip pat ir teatrą. Palyginus su kitomis tautomis, vėlai išversti iškilieji pasaulinės literatūros veikalai, tik XXa. susiformuoja profesionalus teatras, tad nenuostabu, kad ir Henrikas Ibsenas palyginti vėlai pasiekia lietuvių skaitytojus ir dar vėliau žiūrovus, nors mūsų literatūros klasika...


Apie knygas mažiems ir jauniems Sausio pabaigoje buvau pasaulio pakraštyje. Jaukiame ir svetingame. Viešėjau Mielagėnuose. Tiesą sakant, tai tik Lietuvos pakraštys, bet jei esate bent kartą važiavę ton pusėn nuo Ignalinos, prisiminsite kalvas ir eglynus, kelio posūkius ir dar šį tą, ko aprašyti kol kas nemoku. Kas man pakraštys, kitiems – cent­ras. Bent jau pradinukams, su kuriais bendravau Mielagėnų bibliotekoje. Kai bibliotekininkė Rima pasiteiravo, kokių knygų jie labiausiai nori, atsakym...


Susidomėjimas sovietmečiu pastaraisiais metais akivaizdžiai didėja. Pavyzdžiui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute periodiškai vyksta sovietmečio seminarai, planuojama tarptautinė sovietmečiui skirta konferencija. Tačiau klausantis ypač vyresniųjų perspėjimų, kad jaunimas nei Ezopo kalbos, nei tyliosios rezistencijos tinkamai nesupras, kyla klausimas, ar ir kiek esame pasirengę stoti į akistatą su savo praeitimi, kuri neabejotinai veikia ir mūsų šiandieną? Šiai problemai skirtos jaun...


Giedrė Kazlauskaitė. „Meninos“. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. Pavadindama savo knygą „Meninos", Giedrė Kazlauskaitė neišvengiamu rinkinio suvokimo kontekstu padarė to paties pavadinimo Diego Velázquezo paveikslą. Toks pavadinimas, nori nenori, „suorientuoja" ir įspėja skaitytoją, kad knyga bus susaistyta su kultūros tekstais, intelektualine ir meno sfera ir skaitytojui gali prisieiti pažiūrėti ne vieną paveikslą, perskaityti ne vieną knygą, kad susivoktų skaitydamas tekstus....


Arvydas Šaltenis. „Tapyba". Sud. Raminta Jurėnaitė. – V.: Modernaus meno centras, 2014.Arvydas Šaltenis. „Paveikslėliai". V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014.„Lietuvos tapyba. 1960–2013". Sud. Raminta Jurėnaitė. – V.: Modernaus meno centras, 2014.Lida Meškaitytė. „Miniatiūra". – V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014.Česlovas Lukenskas. „Sėkla". Sud. Česlovas Lukenskas, Miglė Survilaitė. – K.: „Meno forma", „Meno parkas", 2014.„Vaitiekūnas". Sud. Povilas Ričardas Vaitiekūnas. –...


Skaitome su Jakoszu: gruodis

2015-02-10 13:51:23

Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Ne tokio jau prasto būta literatūrinio gruodžio – tokia mintis šmėkšteli, laikant rankose paskutinį 2014-ųjų mėnraščio „Metai" numerį, pradedamą Arno Ališausko tekstu „Lietuvos paukščiai", kuris reikšmingai pratęsia puikių įžangų seriją ir visiškai eliminuoja slogų šalia telkšančių (arba, atsižvelgiant į jų monumentalią daugžodystę, dunksančių) V. Jasukaitytės eilių poveikį. Tai rašinys apie prasmę, tiksliau, apie jos nepertraukia...


Didžiojoje Britanijoje gyvenusios, Belgijoje ir Vokietijoje gyvenančių autorių trys kūriniai – neadekvačiai poetiška apysaka, dokumentiškai natūralistiškas romanas ir fenomenologiškai ypatingos novelės. Agnė Žagrakalytė. „Klara". Vilnius: „Tyto alba", 2014. Pragaištingą čia pasiūlė literatūrinį eksperimentą Žagrakalytė, bandesinį, kaip pati įvardijo, nors nebijokim to įprasto žanro, mums nuo mokyklos pažįstamo – apysaką, apysaką juk parašė Žagrakalytė, dar ne romaną, netilptų pagal apibrėž...


Inga Iwasiów. Dezorientacija

2015-02-03 17:24:49

Jeigu reikėtų pasirinkti vieną žodį, apibrėžiantį literatūros lauką po 1989 m., siūlyčiau daiktavardį „dezorientacija". Būti dezorientuotai man yra iššūkis, nesukeliantis frustracijos, jei neatsisakau suvokimo ir pasipriešinimo žai­dimo. Rašytojai, skaitytojai, leidėjai ir kritikai, ši tarpusavyje priklausomų subjektų visuma, ketvirtį amžiaus ieško kelio, slapta vis atsisuka atgal, į retkarčiais nepatogios, bet stabilios įspūdį sudarančios tradicijos žemę. Panašiai veikia literatūros ir k...


Besibaigiant XX amžiui, kai J. K. Row­ling sukurtas Haris Poteris ant šluotos įskriejo tiesiai į jaunimo literatūros (young adult fiction) skaitytojų širdis, buvo nutiestas takas ambicingiems fantasy rašytojams, trokštantiems pakilti pagal šį apgaulingai paprastą sėkmės receptą. Fantasy ir distopinėje literatūroje – tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo kategorijose –­ tradiciškai centre būdavo vyrai ir testosteronu varomas veiksmas, o moterims likdavo vietos nebent kaip objektams. Tokiuose k...