Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Esama įsitikinimo, jog taip pavagiama žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Nieko nereiškia. Tokia jau Visatos sąranga. Įspūdžiai iš fotosesijos geri, ką čia ir pridursi. Svarbiausia, kad ji, nors teko įvairiai raivytis ir maivytis, truko nepernelyg ilgai. Lyg ir buvome pavaišinti kava. Fotografė įkyrokai įkalbinėjo apsinuoginti. Kategoriškai atsisakiau. Ne dėl sielos, be abejo....
Galima ginčytis, ar žanrinis vientisumas lemia literatūros kūrinio vertę. Jei manome, kad literatūrinė forma nuolat kinta, nukrypimas nuo žanro kanono, daugiaplaniškumas tampa privalumu. Gal todėl šiandien tam tikrus tekstus sunku kategorizuoti, priskirti populiariajai ar aukštajai literatūrai. Kyla klausimas, ar populiariosios ir aukštosios literatūros požymių turintys kūriniai tikrai vertingi, o gal tiesiog nebeaiškūs vertingos literatūros kriterijai, todėl k...
2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Jaroslavo Melniko distopinį romaną „Te visad būsiu aš“, kuris yra paskutinė trilogijos dalis (2008 m. pasirodė „Tolima erdvė“, 2013 m. – „Maša, arba Postfašizmas“). Trilerio siužetas demaskuoja distopinį rojų žemėje, kurio gyventojus valdo Dirbtinės Smegenys (DIRSME), aprūpinančios Amžinosios Valstybės piliečius naujais kūnais. Žmonės tiki, kad korpariumuose augin...
Skaityti „Kraujo kvapą“ nėra taip pavojinga, kaip Šaltojo karo metais bėgti iš SSRS į Vakarus (taip ir daro pagrindiniai veikėjai), bet nuotykių tikrai netrūksta. Visų pirma, tenka įveikti tamsų žanrų mišką – šnipo vaidmuo traktuojamas rimtai, romanas mėgina apsimesti trileriu. Tačiau kamufliažas nelabai veikia: galima ginčytis iki užkimimo, bet trys įtemptos scenos knygos trileriu nepaverčia. Netinkamai įvardijus žanrą, pasirenkamas su pasakojama is...
Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jauteisi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kairevičiūtė...
× Judita Paužuolytė Dabar žvilgsnis į kūrėjų gyvenimą ir jų kūrinius gali tapti ne tik įdomiu atradimu, bet ir vilties teikiančia užuovėja. Humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Gabija Bankauskaitė, traukdama skirtingas rašytojų patirties skiautes, gilinasi į egzodo, trauminės literatūros kūrinius, autobiografines kūrėjų detales, stengiasi atskleisti naują žiūros kampą į to meto literatūros žmogų. Jos mokslinės įžvalgos leidžia išgirsti dar nepapasakotas istorijas, kurios...
2019 m. rinkinyje „Apollo“ Ernestas Noreika skrido į kosmosą, o naujausioje knygoje „Akvanautai“ grįžta į žemę, net leidžiasi į vandenų gelmes, tarsi kosminį laivą būtų pakeitęs povandeninis. Tačiau autoriaus poezijos kismą derėtų vertinti įtariai. Naujų erdvių tyrinėjimams pasitelkiami tie patys konstruktai, įvaizdžiai, įsišakniję poeto kūrybinėje šerdyje nuo pat debiuto. „Apollo“ ir „Akvanautai“ giminingi ne vienu aspektu. Rinkiniu...
Martynas Pumputis apžvalgoje pristatė poezijos knygas, kurių skaityti neverta. Metaforiškai tariant, savo recenzija-eskalatoriumi nukėlė į poetines žemumas. Kelias iš kritiko aptartų knygų ir aš norėjau recenzuoti, bet vargu ar ką daugiau (ar geriau) apie jas galėčiau pasakyti. O kad viskas neatrodytų taip beviltiška, pristatysiu poezijos knygas, kurios veda aukštyn. Tad štai eilėraščių rinkiniai, kuriuos derėtų perskaityti. Nebūtinai poezijos vir...
Visos šiame tekste aptariamos poezijos knygos sulaukė bent vienos recenzijos ar apžvalgos. Bėda, kad dauguma tų recenzijų ir apžvalgų analitinio pobūdžio: skaitytojas sužino, ką knygoje galima aptikti, jam ar jai paaiškinamos filosofinės potekstės, interpretuojama. Tačiau nėra vertinimo, lyg knygos (ne)gerumas būtų nesvarbus. Todėl kviečiu leistis šia apžvalga-eskalatoriumi į žemutinius poezijos aukštus atsisakius akių dūmimo apie filosofines idėjas, kolektyvinius arc...
Kas yra fotografija? Ši konkreti Daivos Kairevičiūtės fotografija? Bet koks atsakymas įrėmintų, bet argi ne dėl to prie vaizdų atsiranda tekstai? Jei fotografija būtų muzikos kūrinys, žodžiai veikiausiai nurodytų tempą, trukmę. Pabandykime. Vienos minutės LK portretas. Vienos sekundės: švyst, ir nebėr. Vienos valandos. Tokio neištvertų net motina. Kad žiūrėtum į tą patį veidą valandą, reikia būti mazochistu arba Marina Abramović. Bet fotografija – ne partitūra, tad žiū...