Proza


„Su žodžiais reikia būti labai atsargiems, jie nepastovūs – kaip ir žmonės.“José Saramago ERDVĖSNA Amerikiečių „Ana Karenina“ – didžiulis smūgis rusų kultūrai ir įžeidimas nebeklūpančiai, bet oriai atsistojusiai tautai.Kaip ji turėtų reaguoti?Tinkamiausia visaliaudinė reakcija būtų: Valstybės Dūma uždraudžia JAV piliečiams krikštyti vaikus Anos vardu.Tegul žino! MENŲ SĄVEIKA –­AMŽINASVISUOMENIS Nuo seno nuo seno pilnavisokio supinto ir perpinto meno. Ar matei, kokius gražius ir visaip išp...


Ispanijos rašytojų proza (2)

2013-02-20 17:46:29

Maxas Aubas (1903–1972, tikrasis vardas Maxas Aubas Mohrenwitzas) visus savo literatūros kūrinius parašė ispanų kalba, nors be Ispanijos pilietybės turėjo dar tris – Vokietijos, Prancūzijos ir Meksikos. Įvairiažanris rašytojas, literatūros istorikas, kritikas. Ankstyvuoju kūrybos periodu jis prisidėjo prie avangardistinių judėjimų, yra sukūręs eksperimentinio teatro pjesių. Neretai laikomas vienu pirmųjų trumposios prozos rašytojų ispanų literatūroje. Max Aub STOVĖJOME TIES KRAŠTU Stovėjome ...


Sninga didžiuliais tumulais.– Ubago kąsniai, – sako babytė, apkamšydama mane pūkine antklode. Bet man visai nešalta. Visas kūnas dega, nubertas mažyčių vandeningų pūslelių. Babytė tepa jas smaragdo spalvos vaistais, kuriuos prirašė miestelio daktaras, tampu panaši į varlę, bet niežėjimas kiek atslūgsta:– Išmarginsiu tave prieš Velykas, būsi tikras margutis, net mama nepažins, – sako babytė, pasitaisydama aprasojusius akinius. –­ Tai oras! Gal nors ant rytojaus išsipagadys, o tai net į bažnyčią n...


„Kartais turi imtis bjaurių darbų, – pasakė šamanas Nerguĩ ir nutilo.“                            National Geographic „Ką veiksi šįvakar? Gal norėtum į kiną?“ – „Ai, šiaip labai užsiėmusi, bet į kiną visai norėčiau. O ką rodo?“ – „Argi svarbu, ką rodo, jei gera kompanija?“ – „Tikra tiesa, nesvarbu, ką rodo, jei gera kompanija“ – „Tai be penkiolikos septynios prie „forumo“?“ – „Ok, be penki...


Ispanijos rašytojų proza

2013-02-13 18:30:27

Įvairių garsių ir mažiau žinomų Ispanijos rašytojų tekstai išversti ketvirto kurso lietuvių filologijos ir ispanų kalbos studenčių bei „užsikabinusios“ dėstytojos po Vilniaus universitete vykusių vertimo praktikos seminarų. Mintis versti smulkiosios prozos tekstus radosi dėl kelių priežasčių. Pradedančiajam vertėjui smulkioji proza labai paranki dėl poetinio teksto apimties, bet negąsdinanti rimais ir metrais bei siužetiniais vingiais. Smulkiosios prozos tekstai įdomūs ne tik savo trumpumu – vad...


SAPNUOTOJAMS naktis be sapnų, duona be kmynų ωSeniai neberagauju varveklių nuo stogų, bet vis dar jaučiu nepaaiškinamą trauką apšviestiems langų keturkampiams naktyje, tokiems tvarkingiems, retkarčiais aprėmintiems grotelių ir pritemdytiems, kai vien plastantis ir mirgantis liepsnos liežuvėlis išduoda esant tamsos šulinį, kvėpuojantį dangumi vėlyvą vakarą. Kiek dailių ir apirusių rakandų slepia šitos prieblandos kišenės, žinia, jose ir dešimtmečių senumo laikraščiai, iškedenus dulkes ir raidži...


„Simetrija – tai baimės vaikas“                Markusas Werneris Tai replika Arvydo Šliogerio knygai „Bulvės metafizika“ (2010); pjesėje naudojami šios knygos fragmentai. Be to, norėjosi prisiminti ir Sigito Gedos skaitymus 1991 m.  „Poezijos pavasario“ baigiamajame vakare Jonų bažnyčioje Vilniuje. Manau, kad tai buvo svarbus mūsų kultūros įvykis, kurio pakartoti neįmanoma – čia tik šiokie tokie jo atšvaitai. Negalėjau apsieiti ir...


anksčiau, kai dirbo siuvėju, prieš veidrodį būtų tiesinęs kaklaraištį, dabar gi tiesino veidą Jis eina viena Vilniaus gatve, gaila –verčiau šią akimirką atsidurtų Aleksandrijoje prieš šimtmečiusarba Istanbule, neprieštarautų ten pabuvoti.Vilnius guli prieš jį kaip įrėmintas deimantas ant juosmensnuvargusiai kurtizanei ir tą akimirką gera jai –blizgant nuožulniems jos išlinkiams ir pasteliniams fasadams.Kavafio portretai, ligi tol dominę jį kaip objet d’art,tiek nebetraukia, kadangi jis ėmė ie...


Kažkur gaudžia varpas, kviesdamas rinktis, išpažinti ir tikėti, žvelgti aukštyn, pakilti dvasia, nušvisti, –­ bet tai ne jam, nes jis negirdi ir nemato, nenori ir nežino, nes jį aplenkia šviesa, krintanti pro liepų lapus. Tarsi jis būtų šešėlis, tamsos dėmė, nutrūkusi grandinė, išspjautas kąsnis. Sakytum, būtų ciferblatas be rodyklių, palietas tušas, pasiklydęs žodis, sudilęs obolas tarp lūpų.Ar jį kas pažįsta? Vargu. Ar jis ką pažįsta? Iš nieko – nieko, kartoja mintyse. Esu atskirtas, atsiskyrę...


„Kartą per radiją girdėjau, kai rašytojo paklausė, kodėl jis rašąs, – beje, klausimas, užduodamas tik rašytojams, niekada neklausinėja smuikininko, kodėl jis griežiąs smuiku, tik žudikus ir rašytojus klausinėja apie jų veiklos motyvus…“ Markusas Werneris A. Ar aš spoksau į šaldytuvo turinį, ar į šalia jo snaudžiančią katę – vis tiek norisi verkti. Man visur vaidenasi žmonių klasta ir išdavystė. Išgirstu klausimą per radiją: „Ką veiktum, jei turėtum atliekamų 100 tūkstančių litų?“ Aš puikiai...


Draugai