Adolfo Bioy Casaresas (1914–1999) – Argentinos rašytojas, fantastinės tematikos pradininkas Argentinos literatūroje. Išgarsėjo apysaka „Morelio išradimas" („La invención de Morel", 1940), už kurią apdovanotas Buenos Airių literatūros premija. Parašė keletą kūrinių drauge su Jorge Luis Borgesu, Silvina Ocampo. Kūrinių pagrindinė tema – netikėtose fantastinėse situacijose atsidūrusio veikėjo savijauta, beviltiškos pastangos prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; jiems būdinga filosofiškumas, sąly...
Priešaky iškilmingai prasiveria medžio raižiniais išdabintos durys, milžiniškos kaip rojaus vartai. Akmeniniai laiptai nusėti rožių žiedlapiais: rausvais, geltonais, baltais. Ir nuotaka – lyg tikra gulbė, grakščiai išrietusi nugarą, akinamai balta, tarytum pats nekaltumo ir ištikimybės įsikūnijimas. Akimirką sustingstu, per kūną nubėga šiurpuliai. Bet iš debesies išsinėrusios saulės spinduliai susminga man į akis ir balta nekaltybė akimirksniu virsta juodu siluetu. Oslo savivaldybė: sutuoktu...
Iš pokalbių redakcijoje: „Grafomanai, grafomanai, grafomanai... Pasauly yra išvis mažai poezijos." „Kodėl gi tu eini prieš vėją / Kedena vėtra tau gaurus", – rašė Salomėja Nėris. Tiesa, ji turėjo omeny Bethoveną, bet man dingojasi egzistencinio lapkričio vėjo sustingdyta rašytojo povyza. Panaši į „Ledynmečio" voverę, įšalusią lede ir per plauką nepačiupusią geidžiamos gilės.Tai, be abejo, galutinė dvasingumo pakopa – penktoji. Pirmoji – dantų skausmas. Visi dori rašytoja...
Tą saulėtą vėlyvo rudens dieną medžiotojas Nabažas atėjo pas mus ne vienas, o su savo ištikimu palydovu skaliku Cimbaliu. Tai buvo labai gražus šuo: juodo blizgančio kailio, ilgomis kojomis ir stačiomis ausimis. Skalikas įdėmiai žvalgėsi aplinkui ir suklusdavo, išgirdęs kad ir mažiausią iš kurios nors pusės atsklidusį garsą. Atrodė, kad jis visada buvo pasiruošęs pašokti ant kojų.Medžiotojas Nabažas turėjo kažkokių reikalų senelio kalvėje, bet iš pradžių šie du pagyvenę ir niekur neskubantys vyr...
Paul Verlaine Rudens daina Gailia gaidaRudens raudaSkausmingaManon širdinSkaudyn, graudynSusminga. Girdžiu gūdžiusVarpų dūžiusNubudęsIr daug menuJaunų dienųSugrudęs. Einu laukan,Lai vėjas tenLyg lapąNupūs maneŠalta burnaĮ kapą. Iš prancūzų kalbos vertė Lanis Breilis Fernando Pessoa Gedulo varpai Paėmęs savo širdį švelniai,Padėjau tyliai ją ant delno. Žvelgiau į savo širdį trapiąNelyg į smiltį ar į lapą. Žvelgiau mąslus ir jau sustiręs,Nelyg žmogus, žinąs...
„Maistas yra viso organizmo variklis, judėjimas, sportas, tikėjimas, bendravimas, galų gale svajonės ir tikslai..."Žurnalas „Natūralioji medicina" (2013) Nuvykus į didįjį sostinės turgų – aptvertą drabužių ir buitinių niekniekių gardą – galima ne tik įsigyti vieną kitą reikalingą ar nereikalingą daiktą, bet ir išgirsti įvairiausių būdų (nuo primityvių, absurdiškų iki rimtai apgalvotų), naivioms, nuo vitrinų gausos išsekusioms pirkėjų galvoms pavergti. Maloniu Redakcijos prašymu ten nusiuntėme...
Kenijos poetas Amosas Tabalia (g. 1985) yra vienas iš jaunųjų poetų grupės „Poetwise Kenya" steigėjų, Kenijos moterų rašytojų forumo „Amka" prie Goethe's instituto kritikas (suahelių kalbos žodis „amka" reiškia „iškilti", „pasirodyti"; šiame moterų kūrybos sklaidai skirtame forume dalyvauja ne vien moterys). Dirba inžinieriumi ir projektų vadovu energetikos kompanijoje.Vidurinėje mokykloje A. Tabalia lankė Skaitytojų klubą, kurio narių tikslas – ugdyti kalbą ir skatinti ją pamėgti. Amosas pasižy...
Esu meninio rašymo studentė, gyvenu Londone, bet dažniausiai gyvenu knygose, kurios mane nuneša į visiškai netikėtas vietas. Keliauju vos tik radusi laisvą minutę ir iki šiol niekada nepatyriau mielesnio nuovargio nei grįžusi namo po kelionės. Nors ir kaip mėgstu organizuotumą, vis dėlto leidžiu gyvenimui mane nešti ten, kur jis pats nusprendžia, tik niekada nepamirštu to, ką matau, užrašyti. Žmonės šią vietą vadina pušų rezidencija. Naktimis ir dienomis, atidarius langą, kitaip nei bet kur kit...
Kartą Gūtenmorgenas su Kalniniu ir Lejiniu sėdėjo parke ir gurkšnojo alų. Buvo palyginti šilta sausio diena, bet pavakary šiaurrytys nuo stoties pusės atnešė nemalonią vėsą.– Nežinau, kaip jums, bet mane jau šaltis krečia, – drebėdamas pareiškė Kalninis.– Maž paimam ką nors stipresnio? – pagyvėjo Lejinis.– Galbūt... baisiai myžti užsinorėjau, – Gūtenmorgenas nuogąstingai žvilgtelėjo į Radijo gatvės tramvajaus stotelę – ten stovėjo žmonės ir atrodė, jog jie žiūri į Gūtenmorgeną.– Tad einam pas...
„KGB persekiotas poetas, žinoma, negalėjo būti grafomanas“ Gintaras Lazdynas Rapsodija LMI1 Skersai_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ slapta vis pavydėt Maironiui už mėlynuojančius kelius paglostyti pečius Maldonio – &n...