Buvo graži rudens diena, kai skubėdama iš metro stoties, bėgdama palei centre esantį prekybos pasažą, netikėtai sutikau M. su mama. Pastaruoju metu su M. retai matomės. Dar prieš kelerius metus jis galėjo išeiti iš namų kelioms valandoms. Anuomet kartais nuvažiuodavo į senąjį savo butą ir kviesdavosi draugus. Dažniausiai po vieną, kad galėtų atsikalbėti, jei ne už visus laikus, tai šiokiai tokiai atsargai, keliems artimiausiems mėnesiams. Taip pat jį galėjai sutikti su mama koncertuose – elega...
Iš buitinio konflikto:– Su tokiu viršeliu paskutinę bobutę skaitytoją prarasit... Nerimtojo, politkorektiškiausio, eilėraščio konkursas I vieta Simonas Bernotas komunizmas tavo mergaitė prieš mano mergaitęlygiosiostavo krokodilas prieš mano krokodiląlygiosiostavo ananasas prieš mano ananasąlygiosiostavo kombainas prieš mano kombainąlygiosiostavo trūksta teksto dalies prieš manotrūksta teksto dalies lygiosiostavo sms žinutė prieš mano sms žinutęlygiosiostavo damoklo kardas prieš mano damok...
Leonardo Sciascia (1921–1989) – italų rašytojas ir politikas, Lietuvos skaitytojui žinomas iš detektyvinio romano „Kiekvienam savo", kurį 1973 metais išleido leidykla „Vaga" (išvertė Vytautas Povilaitis). Savo kūriniuose L. Sciascia gilinosi į istorinius, politinius ir socialinius klausimus, ypač daug dėmesio skyrė Sicilijai ir „sicilietiškumui" – tam tikroms charakterio savybėms, kuriomis esą pasižymi šios salos gyventojai.Rinkinys „Vyno spalvos jūra" jungia trylika apsakymų, parašytų nuo 1959...
PAS DE TROIS Tyla prasideda lapkritį. Gatvės plaukia jau mirusio ir dar ilgai neprisikelsiančio vandens upėmis. Trys balerinos gracingais pas nužymi sceną, jų mažučiai, miniatiūriniai porceliano kūnai negali pakelti, negali išlaikyti krentančių amžinybės dulkių. Balerinos ne atlantai. Piruetas. Kėdės ranktūris dar šiltas. Bijau net pagalvoti, kad čia kada nors, gal man dar negimus, sėdėjai tu ir tavo smegenis sprogdino absoliuti ekstazė, ašaros kaupėsi tavo jaukiose akiduobėse ir tu pažadėjai...
Iš pokalbių redakcijoje:– Ar važiuosit į PDR'ą?– Kaipgi mes važiuosim, kai mūsų žmonos mokytojos?.. Skiriu visiems, perskaitysiantiems (na, arba ne) šįjį tekstą Štai dabar, kai mano bibliografiją sudaro šeši romanai, apdovanoti įvairiomis premijomis (ir tikrai ne visos jos esti įsteigtos mano bei asmeniškai man), o mano kūriniai populiarūs ne tik mylimų skaitytojų židiniuose, bet ir jų lentynose, galiu savo gerbėjams atskleisti, kaip jų gerbiamas autorius anksčiau užsidirbdavo pragyvenimui.K...
IŠ RINKINIO „KITAS, TAS PATS" (1964) Dar viena dovanų poema1 Aš noriu padėkoti dieviškajamPriežasčių ir pasekmių labirintuiUž šio nepaprasto pasauliokūrinijos įvairovę,Už protą, kuriam vis sapnuojasLabirinto planas,Už Helenės veidą ir Odisėjo atkaklumą,Už meilę, kuri mums leidžia pamatyti kitą,Taip kaip jį mato dievybė,Už kietą deimantą ir minkštą vandenį,Už algebrą, taisyklingų kristalų šventovę,Už paslaptingas Angelo Silezijaus2 monetas,Už Schopenhauerį,Galbūt įminusį Visatos mįslę...
...Ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos...Šventasis Benediktas Kai manęs paklausdavo, kur augau, atsakydavau: Upytėje. Kai domėdavosi, kokia pasaulio vieta gražiausia, atsakydavau: Upytė. Klausiantieji likdavo nesupratę, kartais – įsižeidę, nežinodami tokio miesto ar miestelio, manė, kad iš jų juokiuosi. Tada pradėdavau kantriai pasakoti...Upytė – tai beveik pasaulio kraštas, pavadintas per jį tekančios ir jį mait...
Iš pokalbių redakcijoje:„Mane, kaip vabzdį, galima prisivilioti spalva." Šios (auto)biografijos buvo rašomos fotografijų knygai „Vilniaus šaligatviai" („Naujoji Romuva", „Knygius", 2010). Deja, į leidinį dėl įvairių priežasčių (labiausiai dėl koncepcinių) jos nepateko. Po kelerių metų netyčia atradus beskaitant, pasirodė, kad šiuose biotekstuose visgi plazda (o kai kur rangosi) gyvybė, tad pamaniau, kad jie gali būti įdomūs ir ne vien į knygą patekusiesiems. Čia spausdinami tik tie teks...
4 skyrius. Apie žmogų, kuris duoda pinigų, Simplicijaus karo tarnybą švedų karūnai ir kaip jis gavo Simplicisimo pavardę Kai visi uoliai vaišinosi ir jau buvo beprasidedančios tokios pat kaip vakar linksmybės, sargyba atnešė gubernatoriaus laišką ir pranešė, kad priešais vartus stovįs komisaras, Švedijos karo tarybos pavedimu atvykęs tikrinti įgulos ir inspektuoti tvirtovės. Tatai sugadino visiems nuotaiką, linksmas juokas pamažu nutilo, kaip iš dūdmaišio išėjus orui. Muzikantai ir svečiai išsi...
Šis tas dar iš pokario meto Dviese stovi verandėlėje ir žiūri į skalsų rugsėjo sekmadienio lietų.– Matai, kaip gražiai lyja, – sako Alė, – bet man dabar prisimena, kad taip lijo, kai dar buvo vasara. Buvo labai šilta, ir tie lapai taip mirgu mirgu. Man visada gaila, kas buvo ne per seniausiai, kas buvo seniai – ne.– Alyte, visiems gal šitaip, – sako jos didelis draugas Jurgis, toks nebjaurus matematikos mokytojas. – Visiems. Ar labai jau gailim seniai mirusių? Nueina žmonės į kapus, gražiai t...