Proza


„...joks poetas negali tikėtis bent šiek tiek ilgalaikės sėkmės, perrašydamas jam nepatinkančius Rilke’s „Sonetų Orfėjui“ daiktavardžius.“ Michaelis Krügeris 2012 metų gruodžio 21 dieną sėkmingai įvykus Pasaulio pabaigai, visa aplinkui tapo skaidru, aišku ir nekomplikuota. Nieko stebėtina, pomirtiniame pasaulyje, kaip kad ir tikėtasi, mažiau korupcijos, klimatas švelnesnis, kelių ir takelių druska nereikia barstyti... Tad pagrindinė 2013 metų prognozė – metai bus horizontalūs, patogūs, leng...


Romano „Nacis & kirpėjas“ autorius Edgaras Hilsenrathas gimė Leipcige, holokausto metus leido Mogiliove-Podolske, paskui gyveno Rumunijoje, Izraelyje, Prancūzijoje, JAV, dabar Berlyne. Döblino, Nossacko, Feuchtwangerio, Armėnijos nacionalinės ir kitų premijų laureatas. Lietuviškai 1994 metais išėjo jo knyga „Maskvos orgazmas“, 1995 – „Pasaka apie paskutinę mintį“.Jo “Nacis-kirpėjas” yra šelmių romanas, kaip G. Grasso „Skardinis būgnelis“, tik čia satyra dar kandesnė, dar lakoniškesnė, dar šm...


Dainius Vanagas. Skaitymuose

2013-01-08 22:14:57

Vienas po kito jie ėjo į sceną ir skaitė. Tūžmingai ir su nuolankumu, užbėgdami už akių ar atsistodami priešais jas, trypdami, sodindami, atsiprašydami. Aštriabriaunės, tarsi propeleris besisukančios lūpos malė mintis į žodžių miltus; rankos tižo nuo prakaito, palengva virsdamos klampiomis pelkėmis. Jų rūgštūs, pūdantys garai gobė prašmatnią salę, smelkdamiesi į kiekvieną kely pasipainiojusią šnervę. Renginio vedėjas, spirgėdamas įkarščiu ir sąmoju, stengėsi kaip įmanydamas: „Talentingas ir ambi...


Maratas Valejevas. Vinis

2012-12-26 19:48:24

– Kas tu per vyras? – vis priekaištavo Chotkinui žmona Varvara. – Namuose bent vinį ar ką nors įkaltumei.Nebeištvėrė Chotkinas, iš kažkur gavo vinį ir sunkų plaktuką, kurį kūju vadina.– Kur? – paklausė Varvaros.– Ką – kur? – Kur vinį įkalti?– Na, ko gero, čia, – neužtikrintai paro­dė žmona. – Bent motinos portretą pakabinsiu.– Sutarta, – linktelėjo Chotkinas.Jis paspjaudė delnus, viena ranka prispaudė prie sienos vinį, kita užsimojo ir kad trenks kūju! Pakilo dulkių debesis. Kai jis nusileido, į...


Anatolijus Truškinas. Spjauk

2012-12-26 19:47:50

Neseniai atsitiktinai sužinojau, kaip galima greitai praturtėti. Iš benamių išgirdau. Vienas antram sakė: „Patikimas reikalas: spjauk į turtuolį –­ ir praturtėsi.“ Iš pradžių, žinoma, pagalvojau: „Kažkokia kvailystė. Kaip prietaras: mesi gerti – pasveiksi.“Vakare susėdome vakarieniauti.– Nėra ko valgyti, – sako žmona. – Namuose tik taburetė, virvė ir muilo gabalas.Tada pagalvojau: nejaugi man sunku spjauti į turtuolį? Nors į visus. Tik klausimas, kur juos rasti. Prie tų, kurie milijardierių sąra...


„...mieli draugai, vyno, ožkos sūrio, obuolio... Ko daugiau reikia?..“ Jonas Mekas Rašytojo Avksentijaus Sidorčiuko žmona pavydėjo šlovės mergaitėms chuliganėms, apsinuoginusioms garsioje šventovėje.– Ir tu padaryk kažką panašaus! Tada leidėjai pagaliau tave pamatys! Pradės spausdinti tavo paistalus! Tikėkis Bukerio, tik pats nesnauski, kaip žmonės sako!– Man nusirengti cerkvėje? Ką tu? Maša, aš krikštytas!– Dvidešimt metų laukiau tavo sėkmės! Ploviau, valgį gaminau, kaip galėjau, tavo Mūza b...


Lotynų Amerikos literatūroje paplitęs žanras confabulaciones artimas daugeliui to žemyno rašytojų, žymiausias jų – Jorge Luisas Borgesas, kurio mokiniu skelbiasi Urugvajaus rašytojas Ramiro Sanchizas (g. 1978). Confabular reiškia „sekti pasakas, pasakoti nebūtus dalykus“. Confabulaciones – tai daugmaž J. L. Borgeso mėgstamos ficciones, fikcijos, išmonės, prasimanymai (beje, psichiatrų žodžiais tariant, konfabuliãcija (lot. confabulari – plepėti) – tai psichikos sutrikimas, kai ligonis pasakoja n...


Šešėlis iš manęs išsikabarojo, koja kojon tipena. Didžiulė galva, trumputės rankos sniego baltumu slenka. Virš šešėlio pečių, abipus galvos plasnoja juodi sparnai – aš, užsimaukšlinęs žieminę kepurę, pas savo ilgaamžę mamytę užsnigtu vieškeliu klampoju. Tylu. Įkyri šviesa krinta iš aukštybių. Saulės spindulių kuokštas pro vieną juodą, į kamuolius susisukusį debesį pralindo, pro kitą, trečiame rado vis mažėjantį tarpą ir duria į sniego plotus, į mane, į vieškelį, paslėptą po pusnimis. Gal šešėlis...


Tomas Dirgėla. Keturakis pirtyje

2012-12-19 21:37:52

SKAITYTOJAS. Ar prieš pradėdamas gaišti laiką prie šio teksto turėčiau kažką žinoti, kas man padėtų labiau suprasti tamstos rašliavą?AUTORIUS. Labai taiklus klausimas, džiaugiuosi – prieš pradedant skaityti vertėtų žinoti keletą dalykų apie Keturakį: Antanas Vilkutaitis, tarp visų mokslų baigęs ir kelių institutą bei Gruzijoje kurį laiką tiesęs geležinkelį, be kitų kalbų, mokėjo lotyniškai ir prancūziškai, bendravo su knygnešiais ir leidėjais Matulaičiais, o Juozas Vilkutaitis, kuriam teko amput...


Pradėjo snigti, pro autobuso langą slinko balkšvėjančios Žiemių Lietuvos lygumos, dengėsi švaria balta staltiese. Po rudens pilkumos tuoj nušvis mums akys ir pakils nuotaika, tuoj pradėsime laukti švenčių. Tuoj pradėsim svarstyt, ką čia kam padovanojus, kur ką per šventes aplankysim. Jei turim dar ką aplankyti.Sėsime prie stalų.Mano bendrakeleivis – žmogus labai linksmas ir guvus. Autobuso konduktorė, jam įlipant, dar ir paklausė:– Man rodos, kad tamsta šiek tiek išgėręs?– Šiek tiek? Panele, išg...


Draugai