S-keltininkai


  Šiek tiek ironiškai apibendrinant, privalu sutikti, kad dugno įvaizdis Lietuvos politologijos tyrinėjimuose yra labai stiprus. Gerai prisimenu, kaip dar Nepriklausomybės aušroje akademikas Eduardas Vilkas aiškino, kad ekonomika pradės kilti, kai pasieks dugną. Per kiekvienus rinkimus vėl ir vėl užduodamas klausimas, ar gali būti dar blogiau ir ar jau esame dugne. Ir va dabar jau nuosprendis (tikrai ne paskutinis): „...aukšto rango valdžios parei...


Jacques’ui Derrida liepos 15 d. būtų sukakę 90     Pamenu, prieš gerą dešimtmetį į Vilnių buvo atvykusi profesorė iš Niujorko. Būdama mandagi, bet atvira ir sarkastiška, ji sunkiai tvardė skeptišką požiūrį į filosofiją bei į jos gebėjimą žengti koja kojan su pasauliu. Išraiškingiausiu filosofijos neadekvatumo atveju profesorė įvardijo netrukus po Rugsėjo 11-osios viename JAV universitetų klausytą tuomet garsiausio Prancūzijos...


Prieš keletą metų viešojoje erdvėje, rodos, Rolando Rastausko avataras parašė, kad jam tautinis rūbas yra džinsai. Įrašas pasirodė tuo metu, kai valdančiosios daugumos lyderis į eterį leido idėjas, kad derėtų paimti iš biudžeto apvalią sumą eurų, pripirkti tautinių rūbų ir išdalinti Lietuvos vaikams. Neatsiklausus, ko tie vaikai nori ir stokoja. Mano nuomone, iš praeities verčiau semti stiprybę, o ne drabužių dizaino idėjas, todėl ir man džinsai...


  Vertinant Lietuvos prezidento pirmuosius veiklos metus susikerta dvi iš esmės priešingos nuomonės: vieni it užsikirtusi plokštelė kartoja, jog prezidento nesimato, kiti – dažniau politikai – jį liaupsina ir žavisi jo inteligencija. Abi pozicijos, kaip įprasta Lietuvos politikoje, dėstomos be jokios rimtesnės analizės ir grindžiamos iš esmės vien jas išsakančio žmogaus jausmais bei estetikos samprata.  Tvirtinantys, jog prezidentas ka...


  Pernai per „Poezijos pavasarį“, kai ėmė žydėti mėnulio žiedai, teko skaityti savo tekstus netoli Sigito Gedos namų Justiniškėse, jo vardu pavadintoje alėjoje. Pasirodo, visai netoli jų ir man teko kadaise gyventi. Ten gyvendamas net nepagalvojau, kad visai šalia gyvenęs ir su Jabaniškėmis atsisveikinęs poetas. Kai kurie rašytojai tiesiog labai ilgai nepasiekia, kad ir kokie geri jie būtų, kad ir kiek jų tekstus skaitytum. Kai kurie pasibeldžia ko...


    Rašydamas apie viruso užkalbėjimą pažadėjau istoriją apie skraidantį kilimą. Taigi tebūnie tokia. Dar tais laikais, kai Lietuva nebuvo įstojusi į ES ir NATO, Sankt Peterburgo leidykla išleido mano poezijos rinktinę. Kadangi ši istorija ne apie poeziją, pasakysiu tik tiek, kad pristatęs knygą Maskvoje patraukiau į Sankt Peterburgą. Išlydėtas iš Lietuvos ambasados metro važiuoju į Morskoj vokzal, Jūros stotį, kur jūros nė su žiburiu nesurasi, b...


  Kuo ilgiau gyveni Užupyje, tuo labiau imi gailėtis turistų. Ypač užsieniečių, kurie prisėlina tykiai įsitvėrę suglamžytų žemėlapių ir mandagiai teiraujasi, kur čia tos turistinėse brošiūrose išgarsintos Užupio įžymybės, privalomos aplankyti kiekvienam save gerbiančiam keliautojui? Jei „Galeros“ prieigos jau apvaikščiotos, tenka paaiškinti, kad praktiškai viską šiame mūsų monmartre jau matėte, todėl ramia galva galit drožti kur nors...


  Geniali praėjusio amžiaus ekonomistė Joan Robinson yra pajuokavusi: žmonės ekonomikos mokosi ne tam, kad gebėtų tiksliai atsakyti į visus ekonomikos klausimus, o tam, kad jų negalėtų apgauti ekonomistai. Ar pajutote, kiek naujų klausimų apima tokia ironiška ištarmė? Kalbant labai bendrai, ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus, kuriuos priimame spręsdami kasdien kamuojančius ne tik buities, bet ir būties klausimus. Net vaikas žino – negali turėti visko. Kodėl? Net...


  Apie tai, kas bus po karantino, pradėta kalbėti karantinui dar tik įsibėgėjant. Kaip visuomet, visuomenė netruko pasidalyti į nesutaikomas stovyklas: vieni net neabejojo, kad, pasitaikius progai, viskas tučtuojau grįš į įprastą status quo ir seną gerą normalumą. Kiti, priešingai, jau skelbė: sistemos sukrėtimas bus toks stiprus, kad atvers naujas galimybes jai perkrauti. Net ir nuosaikiųjų diskusijoms būdinga poliarizacija, įprastai priskiriama optimistams ir pesimistams....


  Viename iš interviu nuolat pastaruoju metu ekranuose šmėžuojantis sveikatos apsaugos ministras A. V. pabrėžė, kad visų medikų testuoti dėl koronaviruso nėra galimybių, o prioritetas turėtų būti teikiamas mirusiems asmenims. Nors sveikas protas kuždėjo, ką ministras A. V. turi omeny, jo žodžiai skambėjo gana makabriškai – vaizduotė piešė fantastinį pasaulį, kuriame gyvi kūnai (taip pat ir medikų) neturi jokios vertės ir nesulaukia jokio dėmesio, o bent...