Žmogus be švenčių – kaip žiema be sniego, pagalvojo senis besmegenis, nors, logiškai mąstant, kokia kūno vieta jis galėjo galvoti? Bet per šventes viskas įmanoma – Kūčių naktį prabyla gyvuliai, vanduo virsta vynu, o sapnai ir burtai išsipildo, tarpušvenčiu prisižadi kitais metais gyventi kaip angelas ir tuo šventai tiki. Nes šventė išties yra virsmas, nenusimetęs odos kaip gyvatė bent keletą kartų per metus, tampi...
Istorijų pasakotojai sako, kad jas galima pabaigti laimingai arba nelaimingai. Nelaimingosios, prisisunkusios grėsmės ir gąsdinimo, gali mobilizuoti žmones kuo greičiau ir kuo rimčiau veikti. Tai naudinga, kai reikia staigios, trumpos ir galingos reakcijos. Laimingosios gali mobilizuoti veikti ilgiau, nors ir ne taip intensyviai. Ir išties pavasarį, kai girdėjome daug grėsmingų istorijų, veikėme rimtai ir susitelkę. Man giliai į atmintį įsirėžė pirmieji reportažai iš Uhan...
Vakar viskas atrodė normalu. Šiandien viskas atrodė taip pat, bet taip nebuvo. Iš filmo „Kūnų grobikų invazija“ Nuobodžiaudamas ir saugodamas kailį nuo vis labiau plintančio viruso ėmiau tvarkyti kompiuterio failus, senus tekstus, keletą nebaigtų eilėraščių. Nusikopijavau ir įsikėliau į elektroninį paštą. Tobulai atkartotas failas, kurį išduoda tik prie pavadinimo prikabintas žodis „copy“, nes du failai su identi&...
Sėdėdamas savo bute ir žvelgdamas pro langą į ištuštėjusias gatves kaip niekad pasiilgstu kelionių. Kelionės man – ne tik atsipalaidavimas nuo rutinos, kasdienybės, bet ir būdas iš naujo atrasti save. Ką daryti, kai pandemija ir imuniteto paieškos užtrunka ir nežinia, kiek dar reikės būti priverstinai atsiskyrus. Prisiminiau vaikystės knygas, kurios tuo metu (tai buvo vėlyvasis sovietmetis) tapo neįmanomų kelionių pakaitalu. Tokias knygas kaip &b...
Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Kas galėtų paneigti, kad visas gyvenimas yra mįslė? Daugiausia tų mįslių užmena literatūra, pati ir ieško atsakymų. Jeigu pateikia kokį – jau tarsi ir nebegali vadintis literatūra. Nes atsakymus žino tik Dievas, gal dar koks koučeris ar influenseris. Literatūra ieško atsakymų „į amžinus egzistencinius klausimus“, klausia, „kas yra žmogaus būtis, kokia jos prasmė&ld...
1997-aisiais kino režisierius Barry Levinsonas sukūrė filmą „Uodega vizgina šunį“ („Wag the Dog“), kurį galima laikyti vienu ryškiausių rinkiminės kovos šaržų – norėdami nukreipti dėmesį nuo vidinių skandalų prezidento ideologai išgalvoja pergalingą karą su nežinia kur esančia šalimi „Albanija“. Pergalingas karas laimėtas, reitingai kyla, tačiau pamažu yla grasina išlįsti iš maišo ir...
2020 m. rugsėjo 9 d. „Le Monde“ komentavo: „...priešais Baltarusijos ambasadą Vilniuje keletas nenuilstančių protestuotojų dėlioja nuotraukas, kuriose žaizdos, kankinimų pėdsakai, įtampa.“ Ir tęsia: „Viskas vyksta toje pačioje Mindaugo gatvėje, kurioje 1914 m. gegužės 21 d. gimė Romanas Kacewas, būsimasis Romainas Gary.“ Taip dabartis dar kartą susipynė su autentiškos moralės sergėtojo ir kartu didžiojo mistifikatoriaus gyvenimu.&...
Po ilgų kovų dėl dabar galiojančių lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ir pagrindinio ugdymo programų, po rašytų prieš keletą metų peticijų ir vizitų į ministeriją, kur autoritetingu kumščiu buvom bandomi pastatyti į vietą, nes atseit diskusijos, viešai išsakyta kita nuomonė prieštarauja laisvos tautos idėjai ir liudija, kad nesubrendom laisvei, pažadėjau sau į mokyklinės lituanistikos reikalus nebesikišti. Ne tik todėl, kad t...
„Kalba yra būties namai.“ Šią vokiečių filosofo Martino Heideggerio frazę aptiksi ne vieno filosofo svarstymuose, patinka ji ir filosofiškai nusiteikusiems „buitiniams vartotojams“, kurie gal net nėra skaitę šio autoriaus veikalų. Turiu pripažinti, ir aš pats ne sykį esu pasitelkęs šį perliuką savo tekstų inkrustacijoms. Kadaise atrodė, kad net suprantu, ką tai reiškia. Net rasdavau namus poezijoje, o ne Dzeržinskio ar Ž...
Mano močiutė nemokėjo skaityti. Buvo baigusi tik dvi klases. Raides mokėjo, tačiau, jei reikėdavo kažką parašyti ar perskaityti, prašydavo artimųjų pagalbos. Ji galėtų būti tikras vadinamos oralinės tradicijos pavyzdys. Kiekvienai situacijai turėdavo tinkamą patarlę, priežodį ar mįslę. Sekdavo pasakas arba padavimus, bet dažniausiai tą patį eiliuotą pasakojimą apie romų taborą. Tiesa, jos priežodžiai dažnai būdavo susiję su tradiciniais prietarais. Pavyzdžiui, žydai juos...