Vizualieji menai


Kaip tampama svarbiausiu šiuolaikinio meno rinkos kūrėju? Ar tam būtinos meno vadybos, kuratorystės studijos? Ar galima be menotyros studijų perrašyti meno istoriją, ar, norint tapti garsiausiu meno vadybininku, reikia dalyvauti paskaitose? Nebūtinai. Patogios meno studijos dažnai baigiasi masiniu vidutinybių antplūdžiu, kuratorystės mokslai sugrįžta begale vienodų parodų, o kultūros vadybos žinios numiršta projektų rašinėtojų spūstyse. Viena ryškiausių XX a...


Eimučio Markūno paroda „Laiko vėjas“ Torunės šiuolaikinio meno centre (CSW Toruń) veikia iki spalio 10 d. Šiame tekste aptariu radikalumą, menines bend­ruomenes ir kritinės erdvės troškimą. Radikalumą apibrėžiu kaip nuolatinį menininko pasiryžimą pokyčiams savo kūrybinėje praktikoje. Menines bendruomenes suvokiu kaip menininkus, dirbančius tame pačiame kontekste ir geografinėje vietoje. O kritinę erdvę suprantu kaip galimybę diskutuoti su kolegomis, meno kri...


„Kai man kas nors pasiūlo fotografuotis, beveik visada savęs klausiu: kažin, nespalvota ar spalvota? Kartais netgi sukirba mintis – turbūt skaitmeniniu aparatu fotografuos? Tie retoriniai klausimai netikėti atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. O iš tiesų jie neatsitiktiniai – juk anų vaikystės laikų fotografija – vienas keistų dalykų, formavusių santykį su tikrove. Fotografuotis buvo mada ir ritualas. Nes jokio kito parankaus tikrovės fiksatoriaus neturėta. Bet ma...


Šiuolaikinis menas nebeapribotas jokiomis formomis, metodais ar praktikomis. Žinoma, tokia nuomonė sulaukia ir kritikos, kurią puikiai išreiškia Alvydo Jokubaičio frazė: „Jeigu visi tampa menininkais – menas tampa niekuo.“ Tačiau tapsmas jau seniai įvykęs, kaip dar 1993-iaisiais knygoje „Essays on the Blurring of Art and Life“ („Esė rinktinė apie neryškius meno ir gyvenimo kontūrus“) pastebėjo meno teoretikas Allanas Kaprow: „Modernizmo viduje vykęs vystymasis lėmė meno išsiskaidymą į gyv...


Buvau išvykusi svetur, tad pavėlavau į parodos atidarymą. Jau pačiame kvietime vienas kuratorių (iš viso jų buvo trys: Kristina Alsytė, Kazimieras Brazdžiūnas ir Darius Jaruševičius) pažadėjo birželio 21 d. užkurti pragaro mašiną ir nesumelavo. Praėjus vos valandai po to, kai į plastikinius puodelius buvo išpilstytas vynas, messengeryje gavau vasaros žiedais apipintas parodos dalyvių asmenukes. Tie žiedai vaivorykštės spalvomis skleidėsi iš įvairių žiūrovų nuogirdų, gandų ir pačių parodos kalt...


Subodho Guptos retrospektyvinė paroda Paryžiaus monetų kalykloje (La Monnaie de Paris) veiks iki rugpjūčio 26 d.   Balandžio 13 d. Paryžiaus monetų kalykloje duris atvėrusi indų menininko Subodho Guptos retrospek­tyva tapo vienu įdomiausių ir įspūdingiausių šio kultūrinio sezono atradimų. Teatrališkos bronzos ir nerūdijančio plieno skulptūros bei garso ir vaizdo instaliacijos publikai pristatė unikalią S. Guptos kūrybinę visatą, kur darniai susipina gimtosios Indijos ir Vakarų kultūros si...


Grupinė paroda „Perfor(m)uoti peizažai“ Nidos meno kolonijoje veiks iki rugpjūčio 31 d.   Niekada aiškaus ir vienareikšmio atsakymo nesulauksiantis, skirtingoms veiklos sritims (istorijai, psichologijai, gamtos mokslams ir t. t.) aktualus klausimas, kas geba geriau įvertinti konkretų kontekstą – vietinis ar prašalaitis, kaskart reaktualizuojamas meninėse rezidencijose. Ne kartą teko nusivilti itin tiesmuka, netgi primityvia užsieniečių prieiga prie Lietuvos „specifikos“: vienas menininkas...


Šią vasarą savyje atradau donelaitiškąjį pradą. Nepaisant aktyvaus kultūrinio gyvenimo, nuo pat birželio man labiausiai rūpėjo „Vasaros darbai“. Visų pirma, išsigandau, jog viskas pernelyg greitai noksta ir sirpsta. Ėmiau nuogąstauti, kad jeigu iki liepos vidurio baigsis visos uogos – nebebus ką veikti. Tuomet giminaičiai sodininkai pradėjo mane raminti, kad nors derlius bus nurinktas anksčiau, liks laiko pasimėgauti kitais vasariškais malonumais – drybsojimu ant žolės, pasivaikščiojimais mišk...


Kritikams, žinoma, lengva dėlioti pasjansą iš senų filmų. Kortos tiesiog pačios krenta ir rodo tai, į ką anksčiau nekreipėme dėmesio. Klaipėdos kraštas, Rytų Prūsija, vanduo ir smėlis, meilė ir laisvė, tolimi laikai, bet ne tokie jau tolimi, kad nieko nežinotum, ne Herkus Mantas; yra štai beveik lietuvio Hermanno Sudermanno (1857–1928) ir dano Holgerio Drachmanno (1846–1908) literatūra, „Kelionė į Tilžę“ ir „Romanas kopose“, kurie nesunkiai lietuvinasi, ant kurių pagrindo gali statyti nebanalų m...


Pirmas Baltijos trienalės skyrius Šiuolaikinio meno centre veiks iki rugpjūčio 12 d.   Kaip skelbia parodos informacinis bukletas, Lietuvoje galima išvysti 31 autorių, o likę 39 bus eksponuojami Latvijoje ir Estijoje. Visi menininkai kolektyviai kviečia „išsižadėti šmėklų“ – būtent taip vadinasi pati paroda. Vilniaus trienalę galima nagrinėti kaip vieną tematinę (ne)šventą šmėklų trejybę. Pirmoji šmėkla Pirmoji ŠMC patalpose sutikta šmėkla yra mirtis. Nesvarbu, nuo kurio įėjimo bus...