Literatūra


Rimvydas Stankevičius. „Šermuonėlių mantija“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Prieš pradėdama rašyti recenziją, uždaviau sau tik du klausimus: kur ir kokia įtampa randasi Rimvydo Stankevičiaus pasaulių sandūroje? Kokie tie pasauliai? Grįžusi prie eilėraščių, prierašų, pabraukimų, užlankstytų puslapių konstatavau: pasauliai – nuosaikūs, reikšmingesnių susidūrimų ar išsiskyrimų neužuodžiau. Jau &bd...


Trys knygos per vienerius metus. Tokiu produktyvumu negalėtų pasigirti net dauguma savilaidininkų. O pradedanti vaikų ir paauglių literatūros kūrėja Rebeka Una sugebėjo per 2016-uosius išleisti tris knygas vienose didžiausių šalies leidyklų. Nežinia, ar knygos parašytos vienu metu, ar ištrauktos iš stalčių – apie juose slypinčius nebaigtus rankraščius rašytoja yra užsiminusi interviu kultūros svetainei „Meno bangos“1. Tad žvilgtelkim, kaip pavyko. Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas: visų laikų ist...


Agnė Žagrakalytė. „Štai:“. – V.: „Tyto alba“, 2017.   Naujausios Agnės Žagrakalytės poe­zijos knygos „Štai:“ pasirodymas intrigavo ne tik dėl lakoniško pavadinimo su įsriegtu dvitaškiu. Buvo smalsu, ko dar galima tikėtis iš autorės, įtvirtinusios autentišką balsą tiek poezijoje, tiek prozoje? Debiutavusi poezijos rinkiniu „Išteku“ (2003), pasižyminčiu ekspresyvia poetika ir gerai apgalvotais semantiniais žaidimais, panašios stilistikos gijas su prozinių pokštavimų intarpais autorė vijo i...


Neseniai pasirodė naujausia Agnės Žagrakalytės poezijos knyga „Štai:“ („Tyto alba“, 2017). Skaitant jos dešimtmečio kūrybą, užplūdo smagus jausmas, kai patiri kažką puikaus ir tiki, kad diena nepraėjo veltui. Ta proga ir kalbamės apie laiką, tekstus, veidrodžius ir kitką. Knygos „Štai:“ skaitytojus pasitinka autorės pareiškimas: „Šios knygos aš labai stengiausi nerašyti.“ Kodėl? Todėl, kad labai stengiausi nerašyti šios knygos: eilėraščių ten tikrai nedaug kaip dešimtmečiui. Buvo kažkokia ša...


Sistema ir individas; asmenybė sistemos gniaužtuose; iš totalitarinės, imperinės prievartos formaliai išsivadavusi, tačiau mentaliai joje pasilikusi asmenybė; aukos-budeliai-aukos; išorinės ir vidinės revoliucijos; bandymai išlikti sąžiningam; fanatiškas troškimas žūtbūt įrodyti savo tiesą – tebūna šios apžvalgos raktiniais žodžiais.   Svetlana Aleksijevič. „Laikas iš antrų rankų. Gyvenimas ant socializmo griuvėsių“...


Antano Sheshi recenzijos Aido Marčėno knygai „Viename“ pavadinime buvo frazė: „...recenzija su išankstine nuostata.“ Rašydama apie Ernesto Noreikos knygą dvi savaites gyniausi nuo pirmojo įspūdžio: skaičiau nuo pabaigos link pradžios, iš apačios į viršų, kai kuriuos eilėraščius narsčiau po kaulelį, ar net... pasitelkiau filosofinę hermeneutiką. Prisipažinsiu: dažnai įgaudavau per didelį pagreitį, turėdavau save stabdyti, prisiversti grįž...


Rašytojas ir gydytojas Maksimas OSIPOVAS (g. 1963) vadinamas naujuoju rusų Čechovu. Leidykla „Zarzecze“ neseniai išleido pirmą jo apsakymų ir apysakų rinktinę lietuviškai – „Naminių paukščių klegesys“ (sudarė Tomas Čepaitis). Apie sentimentus Lietuvai, gydytojo profesiją, kibernetiką ir literatūrą rašytoją kalbina viena iš knygos vertėjų Irena Potašenko. Sakėte, jog Lietuvai, kuri sovietmečiu rusams buvo „mūs...


Norisi tikėti, kad nemažai lietuvių skaitytojų jau susipažino su pirma Elenos Ferrante’s tetralogijos „Nea­polietiška saga“ dalimi „Nuostabioji draugė“ ir dabar nekantrauja likusiųjų vertimo. Kad laukti neprailgtų, noriu pasidalyti mintimis apie Ferrante’s fenomeną, neaptartas jos pietietiškos sagos dalis (pažadu per daug „nespoilinti“) ir kūrybą apskritai. Ferrante – bene žymiausias šiandienio literatūrinio pasaul...


O dabar jau rimtai. Gerai. Rimtai.Bet aš rimtai nemoooku, bet rimtai aš negaliuuu! Taip ir nutinka, kai literatūrologijos mokslus meti dar magistrantūroje, kai meti juos vos tik kaip reikiant įsimylėjus. Žaibiškai įsimyli, dar žaibiškiau išteki, o tada jau – pyst, ir meti. Tą magist­rantūrą. Mesdama kažkuriai iš dėstytojų aiškinausi: žinot, sakiau, nepatikėsit, bet aš daugiau vadovėlių ir privalomos bei neprivalomos literatūros...


Richard Flanagan. „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – V.: „Baltos lankos“, 2017. Klasika – tokia mintis ateina į galvą perskaičius šį Richardo Flanagano romaną, 2014 m. apdovanotą prestižine „Man Booker“ premija. Nors klasika šiandien nusipelno įvairiausių epitetų (pavyzdžiui, „pamirštoji“), dėl to kaltos ne knygos, o trumpa skaitytojų atmintis. Nenuostabu...


Draugai