Literatūra


Tomas Kavaliauskas. „Originalas“. – V.: „Alma littera“, 2017. Kai pasirodė Tomo Kavaliausko romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“, kuriame atskleidžiami Kauno kunigų seminarijos užkulisiai 1990-aisiais, ne vienas skaitytojas tikėjosi, kad kitoje autoriaus knygoje toliau bus tęsiama kunigiška tema. Tačiau detektyve „Originalas“ kalbama apie meno padirbinėjimo peripetijas. Pasirodo, Kaune klastojami bulgarų menininko Dogu Bankovo paveikslai. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai –­ ...


Nataschos Wodin romanas „Ji atvyko iš Mariupolio“ apdovanotas 2017-ųjų Leipcigo knygų mugės premija   Nebūtina ką nors išrasti. Literatūra gali atsirasti ir tada, kai išryškinami tikri įvykiai, kai aiškiau matoma tai, kas nutiko. Natascha Wodin iki šiol laikėsi atokiau. Naujojoje knygoje „Ji atvyko iš Mariupolio“ susitelkiama prie rašytojos šeimos istorijos, tačiau pasirenkama kiek kitokia perspektyva ir žengiama dar toliau nei paveikiame, savo pačios psichologinį pasaulį negailestingai...


Egzistencializmo klasikas J. P. Sart­re’as garsiojoje paskaitoje „Egzistencializmas yra humanizmas“ pasakoja apie jo studentui kilusią praktinę dilemą. Šis, Antrajam pasauliniam karui siaučiant, negali nuspręsti, ką daryti –­ likti namuose ir prižiūrėti sergančią motiną ar kovoti su vokiečiais. Galiausiai patarimo jis kreipėsi į dėstytoją. Sartre’as studentui atsakė: „Jūs esate laisvas, rinkitės.“ Jeigu knygos galėtų pateikti kokį nors atsakymą į mus kamuojančius klausimus, jis būtų būtent toks....


Žodžiai „poezija“ ir „feisbukas“ viename sakinyje jau nebestebina, tačiau vis dar sukelia pašaipą ar net pasipiktinimą. Garsiausiais tokios simbiozės pavyzdžiais galėtume laikyti Mantvydo Leknicko, Justino Kisieliausko bei dviejų Tomų – Taškausko ir Norkaičio – puslapius. Jie visi – vadinamieji poppoetai, „socialinių tinklų šekspyrai“. Šių metų Vilniaus knygų mugėje galėjome juos išvysti pristatinėjančius savo knygas. M. Leknickas mugėje dalyvavo jau antrą kartą. Knygos išleidimas rašančiam ž...


Po presu – dvi knygos, kalbančios apie XX a. vidurio katastrofas. Čia susitinka du tos pačios kartos žmonės – SS dalinyje tarnavęs Günteris Grassas (g. 1927), sakantis: „...nerandu nieko, kas mane pateisintų“, ir metais jaunesnė, Holokaustą išgyvenusi Irena Veisaitė (g. 1928), tvirtinanti, kad kiekvienas besigailintis nusipelno atleidimo. Tad šįkart – su lengvu patosu apie išties jaudinančius dalykus. Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. – V.: „Aukso žuvys“, 2016. ...


Gegužės 25 d. vyko „Poezijos pavasario“ tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija tema „Poezijos ribos – eilėraščio nesuvaldomumas XXI amžiuje“. Spausdiname poetės, vertėjos Alicijos Rybalko (Lietuva, Vokietija) ir poeto, vertėjo, publicisto Vytauto Rubavičiaus pranešimus. Sukvietusi į šį sambūrį tema privertė nemenkai paprakaituoti – stengiausi išsiaiškinti, kaip ir kokio poeto sąmonėje galėjo rastis tokie svarūs žodžiai „riba“, „nesuvaldomumas“, „XXI amžius“, kaip jie susisiejo ...


Gegužės 25 d. vyko „Poezijos pavasario“ tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija tema „Poezijos ribos – eilėraščio nesuvaldomumas XXI amžiuje“. Spausdiname poetės, vertėjos Alicijos Rybalko (Lietuva, Vokietija) ir poeto, vertėjo, publicisto Vytauto Rubavičiaus pranešimus. Būdama „vertėja iš pašaukimo“, pirmiausia ėmiausi versti šio pranešimo pavadinimą į gimtąją, t. y. į lenkų, kalbą. Pats sunkiausias žodis buvo „nesuvaldomumas“, neleidžiantis savęs išversti daiktavardine forma. ...


Saulėtą praėjusį sekmadienį kultūros ir akademinė bendruomenė atsisveikino su profesoriumi, žymiu lituanistu ir polonistu, literatūrologu ir vertėju Algiu Kalėda. Suklestėjusio pavasario popietę buvo sunku patikėti tuo, kas šią bend­ruomenę surinko į Vilniaus Rokantiškių atšlaitę. Didelė netektis literatūros kraštovaizdyje – ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, buvusios Abiejų Tautų Respublikos kultūros peizaže. Staigus plyšys jos dabartinių žmogi&scaron...


Petri Sarjanen. „Baltoji mirtis: suomis Simo Häyhä – žymiausias visų laikų snaiperis“. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – V.: „Briedis“, 2016. Pradėdamas skaityti šią knygą, tikėjausi praplėsti žinias apie Žiemos karą – vos tris su puse mėnesio trukusį Suomijos ir Sovietų Sąjungos konfliktą, parodžiusį pasauliui, jog atkaklumas ir ryžtas ne ką menkesni ginklai nei šarvuota technika ir pabūklai. Legendos apie priešų Baltąja mirtimi pramintą suomių snaiperį buvo girdėtos dar vaikystėje...


Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. Undinė Radzevičiūtė šiandienėje lietuvių literatūroje neabejotinai išskirtinė autorė, pavergianti unikaliu rašymo stiliumi, subtiliu humoru, netikėtais istorijų vingiais. Šį kartą pristatomas istorinis romanas „Kraujas mėlynas“. Sumanymas nustebino ir privertė suabejoti autorės originalumu, mat šio pobūdžio literatūra itin graibstoma ...


Draugai