Proza

Valdas Papievis. Brydės

2017-12-06 21:23:20

Minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ąsias žūties metines (sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d.) – Valdo Papievio romano ištrauka. „Tai ištrauka iš maždaug nepriklausomybės atgavimo laikais rašyto teksto. Išvažiuodamas į Paryžių jį palikau draugams, o šie savo stalčiuose atrado ir padrąsino skelbti. Romaną ketina išleisti leidykla „Odilė“.“ (Valdas Papievis) „Valdo Papievio romanas, dabar pavadintas „Brydės“ vardu, rašytas apie 1990 metus. Išvykdamas gyventi į Paryžių autor...


Maksim Osipov. Fantazija

2017-11-30 00:13:41

– Stok, šunsnuki! Tuoj čiups už parankių, nutemps prie juoduojančio „Volvo“. Baisi jėga, triuškinanti ir kartu rūpestinga: kad nerėktų, nesusižeistų. Dar spės užduoti idiotišką klausimą – už ką? – paskui užkimš burną. Vėliau tamsa ir kita istorija, jeigu iš viso kas nors bus, jeigu ne iš karto į krosnį. O juk manė kitaip nugyvensiąs šią dieną, ypač jos pabaigą, tačiau panašūs dalykai tik taip – staiga – ir nutinka. – Jūs, – ketino tarti toms aštuonioms mergužėlėms, kurias užrašė į jo kursą,...


Kaip mane rasti? Tai labai paprasta. Niekada netikėk, ką kalba kiti. Paaiškinsiu nuo tos vietos, kurią tu puikiai žinai. Duok servetėlę, aš pabraižysiu... Dabar atidžiai žiūrėk – čia turgus, fontanas, dviračių nuoma ir skudurų parduotuvė. Eik tiesiai link turgaus. Dešinėje stovės kioskas „Žuvis“, o kairėje „Žuvys“. Nei viename, nei kitame, jei tik nori gyventi, niekada nieko nepirk. Eik tiesiai, nesidairyk. Pereisi gat­vę, ten bus tik pėstiesiems skirtas takas. Žiūrėk, kad tavęs nenutre...


Labai dažnai mes manome žinantys ir gebantys daugiau už pačią Gamtą, labai dažnai imamės spręsti jos reikalus, kai to daryti visai nereikia. Žinoma, ji atleidžia tokius menkus mūsų nuklydimus ir gyvena savo gyvenimą. Tiesa, gamta jau seniai gyvena ne viena. Amžinybe dvelkiančios gamtos istorijos paskutiniuose puslapiuose atsiradęs žmogus sugebėjo įkalti nesantaikos kylį tarp savęs ir jos. Jokia kita gyvūnų rūšis to nesugebėjo, ko gero – ir nesiekė to padaryti. Beje, jei kalbėsime apie žmogų, ...


Eduards Aivars

2017-11-23 01:49:11

Eduardas Aivaras (tikroji pavardė Aivaras Eipuras, g. 1956) – lat­vių poetas, atstovaujantis postmodernistinei poezijos krypčiai. Išleido 9 poezijos rinkinius, 2 trumposios prozos knygas. Poezijos knygas pasirašo slapyvardžiu, prozos – tikrąja pavarde. Šie eilėraščiai iš paskutiniojo poezijos rinkinio „Reiškiniai“ („Parādības“, 2016).       EILĖRAŠTIS APIE TAI, KAD MŪSŲ SUSITIKIMAI BUS MAŽA LOTERIJA Tu stovėki saulėjeAš ateisiu iš šešėlioMes vienas prieš kitąDu nepažįstamiO g...


O kol Hiltonas su Ramada buvo užmigę, už langų susiginčijo maitvanagis, hiena ir šūdvabalis, į kurį iš jų panašiausias turistas. – Turistai nevalyvi ir godūs. Jiems rūpi liekanos ir trūnėsiai, visa, kas sena ir netinkama naudoti žmonėms, – visai kaip ir man. Be to, jie, kaip ir aš, mėgsta dairytis į miestą iš aukštai, kur geras vjūpointas. Ir kaip aš akimis įsispitriju į lavoną, taip jie fotografuoja šlykštynes ir paskui tais atvaizdais sotinasi. Tik aklas nematytų, koks aš panašus į turistą,...


Primo Levi. Cenzūra Bitinijoje

2017-11-15 18:27:57

Cenzūra – senas susidorojimo su kitaminčiais, kitatikiais, politiniais ir ideologiniais oponentais ginklas. Jį naudojo ir tebenaudoja diktatūros, demokratinės ir teokratinės valstybės. Knygų laužus kūreno ne vien naciai. Nuo I Nikėjos susirinkimo laikų stropiai degintos pagonių ir eretikų knygos, o 1559 m. popiežiui Pauliui IV įvedus „Index librorum prohibitorum“ supleškėjo ne vienas judaikos, medicinos, gamtos mokslų ir teologijos veikalas (inkvizicija, tiesa, neretai smaginosi degindama ir pač...


– Šitie bus turistai, jie bus panašūs į žmones ir turės rankas su kojomis, kuriomis galės trypti žemę, ir burnas, jose bus dantų ir styros liežuvis, bet neturės proto, todėl jiems visur reikės gidų. Ir juos teks visur vėžinti, nes jų kojos bus silpnos, – tarė Dievas, ir ten, kur neseniai gulėjo jo senos vaikščiojimo lazdos, atsirado du padaru. Dievas atidžiai juodu apžiūrėjo, palygino su savo paties nuotrauka instagrame ir, kaip pirmiesiems žmonėms buvo davęs Adomo ir Ievos vardus, taip šituodu ...


Kerry Shawn Keys

2017-11-08 18:09:23

  tu atveri spintojekur plasnoja paukščiaigirdėti nenutrūkstamas klyksmastu atverispintą:garsai tau išduoda jų paslaptį...penki paukščiaijie gieda penkiomis spalvomismirtiespuošniom plunksnom dygstančio raudoniolimfų ir smegenų žaliu osmosugeltonais snapais purslojančios meilėspurpuro naktimis širdyjesustingusio naujagimio rytmečio mėlynedurys užsiveria tau už nugarostu esi vienasspintojekur plasnoja paukščiai   ugnis Be titnago,be saulės,ugnis įsižiebia kirmino skrandy,pasileid...


Visada, kai matau auštant, sakau sau: „Galbūt.“ John Dos Passos. „Manhatano stotis“   Gatvės žibintas, atrodo, tyčia išsijungė vos priėjus, tarsi sąmoningai nusuktų akis pamatęs, kaip atrodau. Ten, toliau, už dar kelių metrų galėjai nujausti artėjančią audrą, ji atsispindėjo gatvėse kaip dar neužpildytose, sausose akiduobėse. Pasileidau bėgti, nes žinojau, kad suskaičiavus iki keturių su puse, kažkur pasirodys ugnis žaibo pavidalu, o aš nebuvau pasiruošęs atsisveikinti su šiuo pasauliu...


Draugai