Tylos tvorą braškina lėtai einantis laikas. Traukinio triukšmas šoka per Ventą, puola į mišką ir greitai pasislepia. Veidrodyje iš ausies lenda plaukas. Galvos kalėjime ratus suka mintys. Viena jų griebia rašiklį ir save užrašo. Gal tai eilėraščių ciklo pradžia? Kažkas galvoje spengia. Katinas žiūri pro langą ir raito uodegą. Dviejose akyse trys balandžių poros straksi ant daugiabučio stogo, kol vienas pakyla aukštyn, antra...
Joanna Gierak-Onoszko (g. 1980) – lenkų žurnalistė, Varšuvos universiteto ir Lenkų reportažo mokyklos absolventė, iki 2018 m. daugiausia dirbusi savaitraščiui „Polityka“, taip pat rengusi reportažus žurnaluose „Duży Format“, „Piśmo. Magazyn opinii“, „Non/Fiction – neriegularnik reporterski“. Jos tekstas apie tarptautinę šuns evakavimo akciją iš Alepo apdovanotas „Festiwal Wrażliwym“ premija kaip g...
Mano daiktai tavo koridoriuje atsidūrė per greitai. Turbūt pajutai impulsą manimi pasirūpinti, o tai, ką jutau aš, buvo noras sujungti atskilusį ankstesnį gyvenimą su naujuoju. Nepatenkintas ritualo poreikis. Tatuiruotė, kurios nepasidariau. Japonų natsukashii, vokiečių sehnsucht, portugalų saudade. Lentynoje knygos, kurių dar neskaičiau, kalbomis, kurių nesimokiau. Niekas mūsų nelaimino, nieko nelinkėjo ir nedovanojo. Nešlakstė švęstu vandeniu, nebarstė žiedlapiais, neplojo...
Mano brolis Tomas į benamystę nugrimzdo pamažu. Taip ir nesužinojome, kada ir kokiu būdu neteko buto, ėmė nakvoti pas draugus ant sofų, kaip prasidėjo jo bėdos su policija. Nepastebėjome, kada susiformavo įprotis vaikščioti be sustojimo, bastytis Aliaskoje esančio mūsų gimtojo Ankoridžo gatvėmis ir dviračių takais – tai darė visą likusį gyvenimą. Daug vėliau draugai ir giminaičiai man papasakojo, kad jis, kamuojamas kliedesio apie moterį, ištisas dienas važinėdavo po miestą m...
Veikiantieji asmenys: Autorius Žurnalistė Žurnalistė: Labas diena. Aš – Žurnalistė. Nepavėlavau? Autorius: Nepavėlavote. Kavos, arbatos? Žurnalistė: Ačiū, ne. Labai miego noriu. Autorius: Tai gulkite ant sofos, tuoj pledą atnešiu. Žurnalistė: Ačiū, jūs labai malonus. Autorius: Pakelkite kojas, apklosiu jus. TV išjungti? Žurnalistė: Ką rodo? Autorius: Detektyvą. Ukrainietišką. Žurnalistė: Tiks. Pritildykite garsą. Pažadinkite...
Vinco Krėvės, kurio 140-ąsias gimimo metines minime spalio 19 d., „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, mano manymu, yra išskirtinis kūrinys visoje lietuvių literatūroje. Jeigu kam nors ir atrodo, kad iki nacionalinio epo jam ko nors trūksta (juk įprasta, kad epai būtų eiliuoti), tai man, prigimtiniam dzūkui ir rašančiam dzūkų tarme poeziją, „Padavimai“ yra neabejotinas mūsų, Dzūkijos (Dainavos), krašto nacionalinis epas. Ir pirmiausia ne dė...
Pro angą viršuje sklido šviesa. Mėlynavo giedras dangus. Karolis kažkur buvo skaitęs, kad žvaigždžių dieną nesimato, nes jas užgožia saulė. Bet nusileidus į gana gilų šulinį, jos išryškėja. Iš konteinerio šachtos žvaigždžių nesimatė. Tačiau viduje buvo gana šilta, minkšta, oro nestigo. Karolis galvojo išsitraukti maišelį su tabaku ir iš laikraščio skiautės susiveikti suktinę, bet nenorėjo erzinti...
Rašytojas, publicistas, žurnalistas Miljenko Jergovićius gimė 1966 m. Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), bemaž 30 metų gyvena ir dirba Zagrebe (Kroatija); vienas žymesnių savo kartos atstovų; kūriniuose gvildena karo niokojamo Sarajevo, Bosnijos istorijos ir skausmingų laikotarpių, buvusios Jugoslavijos komplikuotos tapatybės, kultūros ir istorinių įvykių temas. Tarptautinį pripažinimą pelnė apsakymų knyga „Sarajevo Marlboro“ (1994); parašė romanus „Riešutm...
Išlipęs ant kranto Kernius atsisėda kylančio šlaito papėdėje ir lyg tarp kitko užvertęs galvą žvelgia į debesis. Jo žvilgsnis bukas ir tuščias, nieko nemato. Nuo jo trumpų plaukų varva vanduo. Sunėręs ant kelių rankas nykščiais laiko parėmęs smakrą ir bežiūrint į jį man dingteli, kad niekada nesu mačiusi jo sėdint tokia poza. Turėtų būti nepatogu. Be to, čia, paežerėje, klampus tamsiai rudas molžemis ir Kerniaus kojų pirštai greitai susmenga į tą tirštą...
Bruno Schulzas (1892–1942) – lenkų rašytojas, dailininkas. Gimė, didžiąją gyvenimo dalį praleido ir buvo nušautas Drohobyče (dabar Ukraina). Lvive studijavo architektūrą, Vienoje – dailę. Dirbo dailės ir darbų mokytoju. Išleido du apsakymų rinkinius – „Cinamoninės krautuvės“ (1933) ir „Klepsidros sanatorija“ (1937), kurie 2000-aisiais lietuviškai išleisti viena knyga (vertė Leonija Malakauskienė). B. Schulzo...