Du dalykai neabejotinai jungia mane su dabartimi – tai kurortai ir buitiniai nesklandumai. Poilsis be tikslo ar užlūžęs kompiuteris prisega mane, besitabaluojančią laike, prie šiandienos kaip segtukas skalbinį prie virvės. Šiaip beveik visada, skirtingai nei gyvuliai ir žvėrys, skendžiu praeityje arba ateityje. Visiškai aišku, kad, kai ateis sparčiai artėjantis laikas išeiti, jausiuosi čia ir dabar negyvenusi. Vilmantas Marcinkevičius. &...
Kai pasikalbėjusi su mamos gydytoju pakilau eiti, jis paklausė, ką toliau veiksiu. Atgniaužiau saują su palatoje mamos įduotu raktu, pririštu prie apdrožto šakaliuko: „Važiuosiu į vienkiemį.“ Praeis kelios dienos ir gydytojui įkyrės vis mamos kartojamas klausimas: „Kada namo?“ Neteks kantrybės: „Ir kas jūsų ten taip labai laukia?“ – „Kumelytė ir du šuniukai!“ Toks dabar mano ūkis. Keliuosi anksti, nes važinėju lan...
Moterys su granatomis, moterys priekinėse fronto linijose, moterys nuogom krūtim su vėliavomis ant barikadų, moterys su rėkiančiais kūdikiais ant rankų, moterys su granulėmis, su skiepų ar nuodų švirkštais, su paršiukų, vaikų, dar bala žino kuo spalvingai nuterliotom prijuostėm, klumpančios, pavargusios, senstančios, žilstančios, plinkančios, lieknėjančios moterys, nukarusiom, liūdesių nugairintom krūtim, keikiančios kūriniją, vyrus, vaikus, Visatą. Keikiančios vi...
– Ne. Sakau jums, dievaži, turbūt paskutinį kartą mandagiai... – privėrė duris, kad žvilgtelėtų į pritaisytą ant jų lentelę. – Dvidešimt ketvirtą kartą sakau – ne! Aš nesimesiu. Nes nesimesiu niekada. – Bet dabar labai puiki proga – Europos Sąjungos lėšomis kompensuojama iki pusės visos renovacijai skirtos sumos. Jeigu pažvelgtumėt į lankstinuką, – konsultantas, derybininkas, vadybininkas ar velniai žino kas (šitai...
Kai H. Č. pareiškė, jog ryškiausia spalva paletėje yra juoda, – studijų metais mane ištiko malonus šokas. Neseniai mėgavausi per radiją klausydamasis, kaip apie spalvas ir spalvų sandarą pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto apšvietimo tyrimo grupės mokslo darbuotoja daktarė A. Z. K. ir pamaniau: na, dar kurį laiką teptuko į rankas neimsiu. Laidos apie spalvos gimimą ir kelionę nuo &scaron...
Paolo Milone psichiatrijos srityje dirba 40 metų. Daugelis knygoje „Menas surišti žmones“ („L’arte di legare le persone“) aprašomų psichiatrijos skyriaus realijų pakitę, įskaitant pokalbių kambarius, pacientų rišimą prie lovų, požiūrį į medikalizaciją, šiandien vis dažniau įvardijamą kaip perteklinę. „Nesu joks senosios psichiatrijos nostalgikas, – teigia autorius. – Esminis klausimas yra ne rišti ar nerišt...
Romano ištrauka Ikaras, arba Stepanas, tiksliau, Istvánas, nes kilęs iš vengrų šeimos, Lokiškėse1 buvo žinomas ir autoritetingas žmogus. Ikaro garbei reikia pripažinti, kad Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą ir atsiradus griežtai saugomai sienai, jis nesutriko. Priešingai: prisiminęs kadaise įgyto išsilavinimo pagrindus ėmėsi visokių braižymo užduočių. Ikaro idėja rėmėsi mintimi, kad prekių per muitinės patikros pu...
„Prižiūrinti ranka“, drobė, aliejus, 24 x 18 cm, 2019 Sambuk Būdamas dykumoje stengiausi daugiau laiko praleisti kambariuose, kur yra vėdinimo sistema. Nuolatinio gyvenimo ten ištverti negalėčiau. Savo noru išeidavau tik į nedidelę duonos kepyklą kitoje gatvės pusėje, kurioje pakistaniečiai tradiciniu būdu kepė duoną. Kai buvau dykumoje, žiūrėjau, kur dedu basas kojas, kad neįsidurčiau į šiukšles, vėjo atneštas iš šiuk&scaro...
Rusų dramaturgas, prozininkas Aleksandras Vampilovas (1937–1972) gimė mokytojų – rusės ir buriato – šeimoje. 1938 m. tėvas buvo įskųstas, NKVD trejeto nuteistas mirties bausme ir sušaudytas (1957 m. reabilituotas). Aleksandras vaikystėje daug skaitė, rašė eilėraščius, vaidino mokyklos teatre. 1960 m. Irkutsko valstybiniame universitete baigė filologijos mokslus. Studijuodamas spaudoje pradėjo publikuoti apsakymus (pirmas buvo „Sutapusios aplink...
Kovo 20 d. sukanka 125-osios Lietuvos ir pasaulio žydų literatūros klasiko Moišės Kulbako (1896–1937) gimimo metinės. Iki šiol lietuviškai pasirodė vienintelė M. Kulbako knyga – nedidelė poema „Vilnius“ (1997, vertė A. Bukontas). Šis tekstas lietuvių skaitytojams jau yra tapęs daugiakultūrio Vilniaus simboliu, sulaukęs daugybės meninių interpretacijų, įtrauktas į mokyklinę programą. Tačiau plataus M. Kulbako literatūrinio palikimo, kurį su...