Rytojus Rytojus lėtai lipa į vidurnakčio kalną, pasiekęs viršūnę pažiūri į laikrodį, giliai įkvepia, atsisėda, pasispiria ir ant užpakalio pasileidžia žemyn. Lekia greitėdamas, užkliuvęs už akmens ar šakos garsiai rėkia, išjudinti akmenys vejasi jį, kelia triukšmą, rytojus verčiasi kūliais, lekia į prabudimą sapnų labirintais, kuriuose aprašyti būsimi įvykiai, užmerktomis akimis piešia artėjančių akimirkų scenas, skrieja be žemėlapio, sapne žemės nėra...
Jukio Mišima (1925–1970) – vienas svarbiausių XX a. Japonijos rašytojų, dramaturgas, poetas, aktorius, režisierius. Jo kūryba atspindi įtampą tarp tradicijų ir modernios Vakarų kultūros įtakos pokario Japonijoje. J. Mišima tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Apsakymas „Fontanai lietuje“ pirmąkart publikuotas Japonijoje 1963-iaisiais. Šis apsakymas nėra taip gerai žinomas kaip J. Mišimos romanai „Auksinė šve...
Pasaulyje vis didesnio pripažinimo sulaukiančios Olgos Tokarczuk kūrinių vertimų kol kas turime tris: „Praamžiai ir kiti laikai“ (2000), „Dienos namai, nakties namai“ (2007) ir 2018 m. prestižinę „Man Booker“ premiją laimėjęs romanas „Bėgūnai“ (2019). O. Tokarczuk būtų galima lyginti su Gabrieliu García Márquezu, tačiau jos pasaulio matymas kiek kitoks, kupinas moteriškos ramybės ir išminties, autorė pasižymi gebėjimu pa...
Ugnės Žilytės piešinys Ištrauka iš rašomo romano Kolūkio pirmininkas ir bažnyčios klebonas Atėjus į Lietuvą tarybų valdžiai, žmonės sužinojo ilgai nuo jų slėptą tiesą, kad Dievo nėra. Neaplenkė ši geroji naujiena ir kolūkio. Iš pradžių kolūkiečiams sunku buvo apsiprasti, jog nuo šiol jų nebestebi viską matanti Dievo akis ir po mirties nebegresia nei skaistykla, nei pragaro kančios. Tačiau netrukus, susitaikę su nauja realybe, visi atsip...
/ / / per dieną tavo vardą ištariu keturis kartus. į rytus. vakarus. pietus. šiaurę. man patinka simetrija. viską matuoju liniuote. dienos lupasi nuo šaldytuvo. jas galima išmatuoti. ausyse skamba būgnai ir gitaros. muzikoje daug matematikos. savo aistrą serviruoju rytais visada supakuotą po tiek pat. savo aistrą serviruoju vakarais visada supakuotą po tiek pat. nė gramo mažiau. nė gramo daugiau. tu esi tiesė. tu niekada nepasibaigi. koordinačių plok&scaron...
Juozapas Jurkūnas (gimė 1895 m. Sedūnų k., Širvintų r., sušaudytas 1938 m. Leningrade) Lietuvoje iki šiol beveik nežinomas tragiško likimo rašytojas ir dailininkas. Būdamas 15-os su keliaujančia teatro trupe išvyko iš Vilniaus į Rusijos imperijos gilumą. 1913 m. Kijeve susipažino su Sidabro amžiaus rašytoju ir poetu Michailu Kuzminu, kurio paskatintas persikėlė į Peterburgą. Nuo tada M. Kuzminas tapo jo vyresniuoju draugu, mokytoju ir mylim...
Anomis dienomis aukštieji kunigai su rašto aiškintojais mylėjo bažnyčią labiau nei Dievą, o celibatą kaip save patį. Ir tai buvo gera. Anomis dienomis Dievas dirbo vairuotoju kepykloj ir rytais išvežiodavo šviežią duoną. Jam labai patikdavo papypint, kad vaikai pamojuotų per langą. Bet jiems pirma reikėjo išmokt katekizmą, todėl jam atėmė teises. Anomis dienomis Dievas važiavo iš taško A į tašką B, bet ne ten pasuko ir atvažiavo į...
„Jis mirė prieš penkerius metus“... Tai pirmas Icchoko Mero apsakymo „Juoda musikė gelsva nugarėle“ sakinys, šiemet tapęs tarsi autoriaus biografijos faktu – rašytojas mirė 2014 m. kovo 13-ąją. Gyvenimas padovanojo man neįkainojamą patirtį – daugiau kaip dešimtmetį draugystės su Icchoku – nuo tada, kai 2001 m. gruodžio 8 d., rengdama Frankfurto knygų mugės leidiniui skirtus tekstus, pristatančius jo romanus „Lygiosios tr...
Javieras Maríasas gimė 1951 m., vienas žinomiausių Ispanijos rašytojų, eseistas, vertėjas, Ispanijos karališkosios akademijos narys. Pirmą knygą išleido būdamas 17-os, apsakymą „Moterims miegant“, patekusį į tą knygą, – 14-os, o pirmąjį romaną „Los dominios del lobo“ („Vilko valdos“) – taip pat 17-os. Išleidęs kelias knygas kūrybą atidėjo keleriems metams ir vieną po kito išvertė keliolika mėgstamiausių Ang...
Ištrauka iš knygos „Rusija konclageryje“ Autobiografinė Ivano Solonevičiaus knyga „Rusija konclageryje“ (šiemet ketina išleisti „Briedžio“ leidykla) nėra klasikinis lagerių prozos pavyzdys kaip Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagas“, nors jam niekuo nenusileidžia. Priešingai, tokios nuodugnios totalitarizmo analizės kaip I. Solonevičiaus apybraižose apie vadinamąjį sovietų valdžios aktyvą A. Solženi...