Proza


Sylvia Plachy. „Kaltė“, 1985.   Pernelyg efemeriška Šunys, katės, barsukai, triušiai, galvą kinkuojantis arklys... Kas tie gyvuliai ir gyviai? Įdomiau, kas tie „kiti“. Nežinau, kieno aš pusėje. O rodyti galią gebėjimu verbalizuoti – pernelyg efemeriška... Žmogus su gyvuliais gyveno po vienu stogu, paskui juos išvijo, ratas apsisuko – šie vėl sulindo po tuo pačiu stogu. Šunys, katės, še&sca...


Tada rašė... Tokia ir būdavo pradžia, ji vėliau virsdavo istorija, kaulais, akmenimis, besidraikančiomis plėnimis, niekuo, žeme. Vienijančia atminties gija. – O jeigu liftas sustos? – įsibaiminusi mergikė klausia Ėvės. – Nesustos. Paskutiniame aukšte pro langą ir marias, ir jūrą išvysi, – Ėvė ramina Ilzę.  Turės dabar su tuo vaiku praleisti pusdienį, kol Tisaitis tvarkys reikalus mieste. Taip jau atsitiko, kad jo žmona pasiligojo – prie&...


      Toks žaidimas Nekenčiau jo. Jis sugriovė mano gyvenimą. Iš pradžių kritikavo, paskui šmeižė. Netgi sukūrė sąmokslo teoriją ir sufabrikavo įrodymus, kad mane viešai paženklintų monstru. Deja, jam tai pavyko – naivūs žmonės patikėjo nesąmonėmis, nepaisydami teiginių, kad tariami įrodymai nepasitvirtins jokiame teisme. Jis sugriovė mano gyvenimą. Aš nusižudžiau. Užuot miręs, pajutau kažką ant savo galvos. Nusiėmiau. Tai buvo futurist...


Palaiminti turintieji už ką susimokėt, nes jiems bus parduota. I. M. S. 1, 1–1   Aistės Pilkauskaitės nuotrauka   – Skenuokite prekę, – kaskart išgirstu vargdamas su kokiais nors džiūvėsiais ir bandydamas surasti ant maišelio brūkšninį kodą, kurio dėl pieno ąsotėlių piešinio, maistingumo lentelių ir pro plastiką persišviečiančių džiūvėsių visai nesimato. Sukioju maišelį ir šiaip, ir taip, eilė už manęs...


  Tekstai gimė tyrinėjant vaikystės prisiminimus, kurie dažnai atrodydavo mistiški. Aprašomi kasdieniai darbai, šventės, įvairūs įvykiai. Tyrinėjant šiuos prisiminimus, man pačiai tapo nebeaišku, ar tai tikrai yra kasdienis rituališkumas su magijos prieskoniu, ar tik bandymas sudominti vaiką kasdieniais darbais. Tokie patyrimai skatino maginį mąstymą matyti kaip vidinio ir išorinio pasaulio simbiozę.   Palių gatvė, kurioje gyvenome, &...


Roberto Bolaño. Sensinis (II)

2023-05-13 14:39:45

        Vido Drėgvos piešinys   Rugpjūčio pabaigoje nusiunčiau jam atviruką. Parašiau, kad galbūt pasibaigus sezonui jį aplankyčiau. Tik tiek. Kai rugsėjo viduryje sugrįžau į Cheroną, tarp negausios, po durimis susikaupusios korespondencijos radau laišką ir nuo Sensinio su rugpjūčio 7 dienos pašto spaudu. Tai buvo atsisveikinimo laiškas. Rašė, kad grįžta į Argentiną, kad demokratijos sąlygomis jam niekas nieko nepadarys,...


Roberto Bolaño. Sensinis

2023-05-02 21:44:35

Nuostabu, kiek daug temų telpa šioje nedidelėje istorijoje: meilė, draugystė, neviltis, politinės tragedijos, tremtis, nesąžiningos manipuliacijos, kurių priversti griebtis rašytojai, kad išgyventų ir išlaikytų šeimą. Visa tai atsiskleidžia per susirašinėjimą laiškais, kuris prasidėjo tiesiog iš smalsumo ar užgaidos, ir tęsėsi metų metus. Sudėtingiausia, kad, kaip rašo vienas jo skaitytojas, Roberto Bolaño toks kupinas nuorodų...


Mažos balutės palei kelią, pasirodo, visai didelės, kai ištykšta į viršų, mašinų ratų staigiai ir įkypai išstumiamos iš savo krantų. Pūkšt, pūkšt – kadaise blizgantys automobilių šonai dabar apaugę kupranugario vilna, kabančia susicukravusio purvo gumulais. Visur tas purvas, netgi atrodo, kad pačiame arbatos puodelio dugne – ne arbata, o irgi kažkas kupranugariškai pilkšvo, gniutuluoto, susiklijavusio. Kažko...


Birutė Saulytė. Mikroschema

2023-04-17 21:53:11

– Taip ir padaryk, Jovilai, nusipirk naujus batus, – padrąsino mane Laura, vos sužinojusi, kad pagaliau susiradau darbą. Nors mikroschemas lituojant turbūt niekas nežiūrės į mano kojas, tačiau tenka pripažinti: senieji batai visas įmanomas materijos rūšis per save jau košė pro visus įmanomus plyšius. Kulniuojant Laisvės alėja kišenėje smagiai skimbčiojo grąža, ir pagalvojau, kad jei monetos trinasi viena į kitą – jau seksas. O po sekso gimsta vaikai....


Dominykas Matulionis. Daltonija

2023-04-13 21:54:38

Jei dabar Herkaus paklaustum, ką užrašyti ant jo kapo, nedvejotų:   +++++++++++++++++++++++++ Herkus buvo įsimylėjęs ne kartą, norėjo mirti ne kartą, bet vedė ir mirė tik vieną sykį. ++++++++++++++++++++++++++   Laumžirgis ryte pabunda susirietęs, dažniausiai nesąmoningai smaukosi. Tada įsijungia porno. Baigia. Pusryčiams – dribsniai. Įvairiausių dydžių ir spalvų užpakaliai iš pakelio krenta į pieną. Traška tarp dantų, malasi, stemple keliauja į skr...