Jei dabar Herkaus paklaustum, ką užrašyti ant jo kapo, nedvejotų: +++++++++++++++++++++++++ Herkus buvo įsimylėjęs ne kartą, norėjo mirti ne kartą, bet vedė ir mirė tik vieną sykį. ++++++++++++++++++++++++++ Laumžirgis ryte pabunda susirietęs, dažniausiai nesąmoningai smaukosi. Tada įsijungia porno. Baigia. Pusryčiams – dribsniai. Įvairiausių dydžių ir spalvų užpakaliai iš pakelio krenta į pieną. Traška tarp dantų, malasi, stemple keliauja į skr...
Močiutė grybaučiutė Iš keturių gyvybės karalijų – žmonių, gyvūnų, augalų ir grybų – man labiausiai rūpi grybai. Rudeniop, kai gamta lėtai ir spalvingai ruošiasi apmirti, kai visa užaugę, nužydėję ir sunokę, žemė ima juos gausiai gimdyti. Mane pagauna galinga miško trauka, neįstengiu jai atsispirti. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje būčiau, kur gyvenčiau, dirbčiau ar keliaučiau, rudenį metu visus darbus ir grįžtu į tėviškės mišką. Galvoje tik viena...
Urmas Vadi (g. 1977) – estų prozininkas, dramaturgas, kultūros žurnalistas, Baltijos šalių literatūros žurnalo „No More Amber“ estiškos dalies redaktorius. 2022 m. rugpjūčio 19 d. U. Vadi viešėjo Biržuose, tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume „Šiaurės vasara. Gyvūnai ir kiti“, su Virginija Cibarauske ir vertėja Agne Bernotaite-Jakubčioniene dalyvavo pokalbyje apie savo kūrybą, estų prozą ir gyvūnų vaizdavimą literatūroje....
Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė. Lietuvių skaitytojams ji dar visai nežinoma, nors yra viena įdomiausių šiuolaikinių autorių. 2014 m. pelnė Eklso britų bibliotekos rašytojų apdovanojimą, 2018 m. – Windhamo-Campbello literatūros prizą, 2019 m. – Jameso Taito Blacko memorialinį prizą už romaną „Crudo“. Spausdiname ištrauką iš 2016 m. išleistos knygos „Vienišas miestas“. Tekstas para&s...
Iwanas Wyrypajewas (g. 1974, Irkutske) – dramaturgas, teatro ir kino režisierius, aktorius. Baigė Irkutsko teatro mokyklą, mokėsi Maskvos B. Ščiukino teatro institute. Gyvena Varšuvoje, yra Lenkijos Respublikos pilietis. Pjesės statomos visame pasaulyje nuo Pietų Korėjos iki JAV. I. Wyrypajewas stato spektaklius Europos, JAV teatruose, yra privačios teatro kompanijos WEDA PROJECT Varšuvoje generalinis prodiuseris. Filmų „Išgelbėjimas“, „&Scaron...
Moteriai, kuri nori rašyti, reikia turėti pinigų ir savą kambarį. Šiuos Virginios Woolf žodžius prisiminiau vieną birželio popietę, kai už lango plieskė karštis, Vilnius tirpo ir liejosi akyse, slėpėsi kondicionuojamose patalpose ir Bernardinų sodo šešėliuose. Praėjus beveik šimtui metų nuo V. Woolf esė „Savas kambarys“ pasirodymo, biure, kur prie ovalaus stalo sėdime penkiese – notarė, vertėjas, nekilnojamojo turto agentas, m...
Giedros Į savo pirmąją ugdymo įstaigą patekau gan anksti. Tik gimiau, prabėgo gal metai, ir jau tekinas į lopšelį. Neatsimenu, ar labai norėjau ten eiti, bet niekas manęs neklausė, todėl ėjau kaip didelis. Nors iš pradžių dažniau tėvai mane nešė. Kad tik greičiau atsilaisvintų. Maitino lopšelyje tris kartus per dieną, pietų miegelis, fantastika. Visai man ten patiko, o ir grupiokų daugumą sudarė kiemo chebrytė. Neblogai suėjom. Pasipuošę giedrom, an...
Tylos tvorą braškina lėtai einantis laikas. Traukinio triukšmas šoka per Ventą, puola į mišką ir greitai pasislepia. Veidrodyje iš ausies lenda plaukas. Galvos kalėjime ratus suka mintys. Viena jų griebia rašiklį ir save užrašo. Gal tai eilėraščių ciklo pradžia? Kažkas galvoje spengia. Katinas žiūri pro langą ir raito uodegą. Dviejose akyse trys balandžių poros straksi ant daugiabučio stogo, kol vienas pakyla aukštyn, antra...
Joanna Gierak-Onoszko (g. 1980) – lenkų žurnalistė, Varšuvos universiteto ir Lenkų reportažo mokyklos absolventė, iki 2018 m. daugiausia dirbusi savaitraščiui „Polityka“, taip pat rengusi reportažus žurnaluose „Duży Format“, „Piśmo. Magazyn opinii“, „Non/Fiction – neriegularnik reporterski“. Jos tekstas apie tarptautinę šuns evakavimo akciją iš Alepo apdovanotas „Festiwal Wrażliwym“ premija kaip g...
Mano daiktai tavo koridoriuje atsidūrė per greitai. Turbūt pajutai impulsą manimi pasirūpinti, o tai, ką jutau aš, buvo noras sujungti atskilusį ankstesnį gyvenimą su naujuoju. Nepatenkintas ritualo poreikis. Tatuiruotė, kurios nepasidariau. Japonų natsukashii, vokiečių sehnsucht, portugalų saudade. Lentynoje knygos, kurių dar neskaičiau, kalbomis, kurių nesimokiau. Niekas mūsų nelaimino, nieko nelinkėjo ir nedovanojo. Nešlakstė švęstu vandeniu, nebarstė žiedlapiais, neplojo...