„Iš blakstienų lengviau tave suprasti nei iš žodžių...“Iš pokalbių redakcijoje POTENCIJA, TOJI POTENCIJA Ne visiems pavyksta lengvu žingsniu per gyvenimą pėdinti, lygiai taip ir Potencijai – mokykloje, būdavo, kalba kokie bernai tarpusavy apie vyriškus dalykus ir veik visada ją pamini:– Tai kaip, Stasy, tuose šokiuose, ar pavyko kokią panelę krūmuosna pasikviesti?– Pasikviesti tai pavyko, bet kas iš to, kai potencija nuo rūkymo išgaravusi, kad ją velniai!Ir vis Potencijai širdį suspausdavo,...
Neseniai spausdinome S. Dovlatovo radijo laidų vedėjo užrašus (kovo 28 d.). Dabar siūlome ištraukas iš jo „Prižiūrėtojo užrašų“ – rašytojas tarnavo įvairiose Komijos pataisos darbų kolonijose. „Jis grįžo iš ten kaip Tolstojus iš Krymo – su apsakymų ritinėliu ir nuostaba žvilgsnyje“ (J. Brodskis). Jau vėliau, emigravęs į JAV, po gabaliuką sudėliojo tuos tarnybos armijoje prisiminimus. „Aš pamačiau laisvę už grotų. Žiaurumą, tokį pat beprasmišką, kaip ir poezija.“ Jūs žinote, kad Ša...
Popietes praleisdavau klaidžiodamas po miestelio apylinkes. Birželio vidurys, dienos saulėtos, ilgos, niekur nereikia skubėti, ką tik po didžiojo žydėjimo, gaivus pušynų oras, drėgnų takų, smėlio ir vešančios žolės kvapai. Dvi trys valandos lėto ėjimo, nieko ypatingai negalvojant, nesirenkant kelio, kartkartėm panyrant į mišką, grįžtant atgal pastovėjus ant upokšnio kranto. Kažkur turėtų būti lieptas, gal net tiltas, bet kam jis man? Juk nieko neieškau, nieko nenoriu sutikti, svarbiausia žings...
Iš ciklo „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika“ Ar atsimenate tuos lemtingus metus, kai ponas Visagalis (jis gi – UspasSpass) ėmė statyti cerkvę Archangelske? Cerkvė – plati ir didinga, atšiaurus kraštas – dosnus. Netyčia tas niekam neįdomus užkampis, iš kurio išsirito Pranašas, tapo daugelio lietuvių testu: ponas UspasSpass nesunkiai pritrombavo pilną traukinį Seimo narių ir žurnalistų (visi švarūs kaip Sibiro ledas) ir išvežė klausytis basnių apie dosnią lydeką (kas rusų kalbos nemoka, aišk...
„Nakui ta laudacija...“Iš pokalbių redakcijoje Karvės pakelių pievose atodairiškai rupšnojo žolę. Po to ilgai ir nepriekaištingai atrajojo. Nuo Kriukių gludinčiuose kilimuose – juodmargės juodmargėlės. Įsižydėjusių rapsų netaisyklingo trikampio geltonis (į)strigo Jono Kalinausko akysna. Gal dar giliau? Meilė Kudarauskaitė ir Olita Dautartaitė pareiškė savo pilietinę nuomonę ir įvykdė savo pilietinę pareigą. Šakių rajono savivaldybės rinkimų komisija Nr. 42 jodviem ištiesė išankstinio balsa...
Anelė puola šen, puola ten, ir niekur nespėja: nei karvę pamelžė, nei puodus užkaitė, nei grindis išplovė, nei patalynę pakeitė. Galėjo iš vakaro paskambinti, pyksta ant anūkės, bet ne, jai visai nerūpi, kad aš dabar visą rytą suksiuos kaip voverė rate. Dieve, dar kartą už galvos susiima močiutė, atvažiuoja ne viena, o su kažkokiu Žanu, dargi ne lietuviu, o prancūzu, kaip aš su juo ir susišnekėsiu? Sako, kad kartu studijuoja universitete, kad jis visai nieko toks, gražutis, draugiškas. Tai ką,...
„Jei būčiau neturėjęs skėčio, būtų nesuliję...“Iš pokalbių redakcijoje Tą šiltą gegužės popietę ėjau Neries krantine ir prie garsiosios „Krantinės arkos" pastebėjau tarsi matytą žmogystą. Prieinu arčiau, bet tas vyras nekreipia jokio dėmesio į praeivius, nagu lupinėja rūdis nuo vamzdžio ir dedasi į permatomą polietileninį maišelį.– Sveikas, bičiuli Gūtenmorgenai! – ir tvirtai sukertame rankomis. – Kaip malonu tamstą matyti Vilniuje! Kokie reikalai taip netikėtai atvedė Tave į mūsų sostinę...
Inga Žoludė (g. 1984) – latvių rašytoja ir vertėja. Parašė romanus „Šilta žemė“, „Raudonieji vaikai“, „Santa Biblia“, apsakymų rinkinį „Paguoda Adomo medžiui“. 2011 m. apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija. Apsakymas „Rašytojų namai“ Latvijoje pelnė pagrindinį „Prozos skaitymų 2013“ apdovanojimą. Pastaruoju metu mane prislėgė depresija, galvojau apie mirtį, svarsčiau įvairius pasitraukimo iš gyvenimo kelius. Išėjus Kerolainai, gyvenimas nelepino manęs, nebegalėjau rašyti. R...
Vieną vakarą nuėjau į naktinį klubą. Prie durų mane pasitiko homo erectus. „Sveiki", – pasakiau ir ištiesiau jam pasą. Jis paėmė pasą, pažiūrėjo į nuotrauką, tada į mane, į nuotrauką, tada į mane, į nuotrauką, tada į mane, bet tą akimirką pasisukau šonu, ir neoninė lempa apšvietė šašą ant mano kaktos. Naktį prieš tai, kol miegojau, į lovą įšliaužė kažkoks gyvis, manau, tai buvo cukrinis žvyninukas, Lepisma saccharina, klastingas vonios vabalas, ir taip skaudžiai įkando į kaktą, kad miegodamas...
*Skambina Alvydas Šlepikas. Sako – parašyk. Sakau – parašysiu. Pavyzdžiui, kad skambina Alvydas Š., o aš, lėtai kramtydamas pietums išvirtą kiaušinį, jau trečią kartą iš eilės daliju kortas. Lošiu vežimą. Tiksliau – lošiame keturiese: praktiką atliekantis būsimas medienos technologas, pakuotojas ir du staliai-staklininkai. Aš, aišku, poetas. Tačiau apie poeziją čia geriau neužsiminti. Atsirado, blia, Puškinas. *Nors iki pertraukos – geras pusvalandis, tupiu tualete ir rūkau. Dėl visa ko už...