Pridurkai brukasi tarp kojų. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) – Mielas bičiuli Gūtenmorgenai, apmaudu, kad taip susiklostė aplinkybės ir Tamsta negalėjai atvykti į Lietuvą tiesiogiai stebėti jubiliejinės Dainų šventės „Čia – mano namai". – Aš buvau su jumis. Žiūrėjau Lietuvos nacionalinės televizijos tiesiogines transliacijas. Nuostabūs, turiningi renginiai, fantastiška scenografija. Žinoma, būtų buvę puiku, jeigu tokį meninį pojūtį būtų turėjęs nacionalinis transliuotojas. Štai iš nuost...
Alissa Valles yra poezijos rinkinių „Orphan Fire“ („Našlaitė ugnis“, 2008) ir „Deluxe Noiseless“ („Prabangus begarsis“, numatoma išleisti) autorė, Zbignevo Herberto „Rinktinių eilėraščių 1956–1998“ ir „Rinktinės prozos 1948–1998“ redaktorė, vertimo bendraautorė. Ji taip pat yra išvertusi Józefo Czapskio, Aleksandro Wato, Mirono Białoszewskio ir Ryszardo Krynickio poezijos ir prozos. Gimusi Amsterdame amerikiečio ir olandės šeimoje, išsilavinimą įgijo Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Lenkijoje...
Rašau nuo vaikystės – tiesa, pradėjau nuo poezijos. Būdama trylikos dalyvavau jaunųjų „Poezijos pavasaryje", užėmiau trečią ir ketvirtą vietas. Vėliau, atėjusi dirbti į teatrą, pradėjau rašyti prozą. Paauglystę praleidau tarp trijų erdvių – Kauno kamerinio teatro, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos ir namų – prie kompiuterio. Neseniai pradėjau dirbti laisvai samdoma meno žurnaliste, taip pat ėmiau rašyti trijų novelių ciklą „Antakalnis". „Vasaros gatvė" – pirmoji ciklo novelė. Dvidešimt dvejų...
„Tuo metu, kai Dantė buvo nubėgęs prie varžovų vartų..."Iš braziliškosios tragedijos Mes ne prancūzai... Čia nenoriu sakyti „deja" ar „ačiū Dievui", tai tik nuogas faktas – mes ne prancūzai. Mes ne tokie žaismingi, mes ne tokios „lengvos širdies", mes drovūs, mes mąslūs, mes santūrūs. Mes bijome įžeisti, mes vengiame apsijuokti, mes nedrįstame kažko nežinoti. O prancūzai ne – jei tik ko nors nežino, tuoj klausia: „Kes kese?" – „Kas tai yra" sako. Jeigu mes tą klausimą, užrašytą prancūziškai „...
Rudeniui I Laĩke miglų, gausos sultingų vaisių, Drauguži saulės artimas brandžios;Jūs laiminat ir uogomis aptaisot Pakraigės vynmedžius, ir sodo šioŠakas nokiaisiais obuoliais svarinat, Brandumo syvais persunkiat kiaurai, Kad birtų jie; ir kevalus saldžiaisiais Užpildot branduoliais; nors pumpuraiDar sprogs ir trauks bites, kol jos nežino,Kad vasara jau baigias ir...
BUDYNĖS Darėsi šalta. Poezijos festivalių veteranas Vykis, atsikėlęs nuo suoliuko prie Jokūbo ir Pilypo, nukiūtino prospektu. Malonūs prisiminimai apie skaitymus Birštono kilpoje įtartinai maišėsi su posmeliu „kai būsiu Šančiuose aš meilės pančiuose", bet paskui viską nustelbė šviežiai plikytos kavos kvapas, lyžtelėjęs pro „Laumės" duris. Tačiau Žemaitė žvelgė vis priekaištingai ir niūriai, tad Vykis susitvardė ir nužingsniavo toliau. „Novotelio" kūnas visais raumenim spraudėsi į patį prospe...
„Už šoninės linijos kamuolys būtų atsidūręs, jeigu ten būtų patekęs."Nuospirda KURŠĖNAI IR APYLINKĖS Labai seniai vienas molis nuo dabartinių Kuršėnų kilimo Palangoje lindo prie Birutės. Slapti jos gerbėjai kuršiai tą molį negyvai užminkė, kardais giminę iškapojo. Įsijautę ir žolę jo kraštuose iškirto, ieškodami kanapėse priemolio. Nieko daugiau neradę, žolę sukrovė į kalną ir sugulė pamiegoti. Kai pabudę ruošėsi namo, sustreikavo arkliai. Kramtėsi, žvengė ir spardėsi, reikalavo nepalikti...
Christophas Ransmayris, gimęs 1954 m. Aukštutinės Austrijos Velse, – daugybės literatūrinių premijų (Franzo Kafkos, Friedricho Hölderlino kartu su Salmanu Rushdie 1996-aisiais – ES Aristeion ir kitų) laureatas. Pirmąjį pripažinimą pelnė 1988 m. publikuotu romanu „Die letzte Welt" („Paskutinis pasaulis"; vertė Laima Bareišienė ir Valentina Čeponienė, išleido Kauno leidykla „Vada", 1993). Studijavęs Vienoje filosofiją ir etnologiją, dirbęs kultūrinės skilties redaktoriumi laikraštyje „Extrablatt...
Lietaus pilietybė Tie lietūs, – jie visai tokie kaip žmonės.J. E. Iš tušinukų, iš širdelių vėl ima melsvos mintys lietis,pajutusi artėjant lietų į spintą įlenda kandis,beprasmiška lietaus vis klausti, kokios šalies jisai pilietis –jis kerta užkardas ir sienas ir niekas jo nesustabdys. Lietus tikriausiai nelietuvis, lietus turbūt kosmopolitas –aukštuomenės jis sluoksniuos vaikšto, į viską žiūri iš viršaus.Lietus tikriausiai pats nusprendžia, ant ko jis nori išsilyti,niūrus toks vaikščioja ir i...
„Kai (at)einu su žmona, pamatau dvigubai daugiau žmonių.“Iš pokalbių redakcijoje (E. G.) Politinis-visuomeninis ir literatūrinis iliustruotas žurnalas„Tarybinė moteris" Nr. 862 1958 m. birželio 28 d. Drg. Strielkūnai,Paskiros Jūsų eilėraščių mintys neblogos (pavyzdžiui, apie vasaros drabužius), tačiau jiems stinga pagrindinės vedamosios linijos, kuri būtina kiekvienam kūriniui. Taip pat savo mintis Jūs dažnai reiškiate labai neaiškiai, pavyzdžiui:„O ant kranto suknelės jos (?) margos,Prisag...