Ištrauka iš memuarų knygos „Svarbiau už pareigą“ Auksiniai „Makdonaldo" lankai šviečia netgi Kuveite. Buvome dykumoje, toli nuo namų, kažkokioje bazėje, kurios tikslios vietos net nežinojau, tačiau mūsų galvose sukosi prisiminimai apie namus. Kariuomenė iš visų jėgų stengėsi, kad bazė atrodytų saugi ir tiesiogiai nepaliesta karo, tačiau ji priminė kažin kokį amerikietišką realybės spektaklį. Kavinė buvo įrengta priekaboje, bazėje buvo parduodami „Harley-Davidson" motociklai ir gabenami tiesia...
Ištraukos iš rašomos knygos Klaros motina buvo graži moteris, gal tik labai nusidirbusi. Vaikai jai gimdavo lengvai ir greitai, mylėjo ji lygiai taip pat ūmiai, kaip ir nekentė, ryte galėjo dusinti glėbyje ir čiūčiuoti, o vakare skaudžiai išbarti, buvo graži, žvitrios mėlynos akys kartais sustingdavo ir patamsėdavo, tada ji būdavo ypač daili, baugiai, nematei tada nei išsiduobusių treninginių kelnių, nei amžinosios geltonos striukelės su ereliu, – akys viską nustelbdavo, didelės, giliavyzdės,...
„Dekoratyvinis gyvenimas panašus į grafomano parašytą knygą."Jurgis Gimberis Scenarijus dokumentiniam kino filmui „Viešpatie, o juk nė skruzdės nepadirbau..."Iš Juozapo „Raštų", 2014 Juozapota parsinešė du Juozapus iš Pegaso ir pasvėrė. Lygiai du. Pridėk sudužusius Stiklinius kaliošus, bus trys. Ir prasidžiugo: „Gerai, kad negeležiniai buvo... būč tampius ligi šiolei." Įsisupus į Ranevskajos šilko chalatą, Juozapota apsiavė šiltas šliures, pasidėjo ant stalo abidvi Juozapo plytas ir...
Raymondas Carveris (1938–1988) – JAV poetas ir prozininkas, laikomas tikru apsakymo ir novelės meistru. Jį kartais vadina „amerikiečių Čechovu". R. Carverio stiliui būdingas kraštutinis minimalizmas, jo apsakymai parašyti itin paprastai, kasdiene kalba. R. Carverio pasakojimai niūrūs: yrančios šeimos, skyrybos, neištikimybė, šeimyninio gyvenimo pragaras. Čia skelbiamas apsakymas iš 1981 metų rinkinio „What We Talk About When We Talk About Love" („Apie ką kalbame, kai kalbame apie meilę"). Ji at...
Nekantra ir lengvas drebuliukas. Labai lengvas. Tai ne egzaminas. Bet prieš kiekvieną pradžią – ogi dabar, jaučiu, stoviu ant naujo slenksčio, ir man jau pabodo eiti kiaurai kambarius, neįsikuriant juose, netgi deramai neapsižvalgant, tarytum visur tekabotų muziejiniai eksponatai su nuorodomis neliesti rankomis ir nefotografuoti. Kad ir kokio sunkio būtų praeities moliu aplipusios kojos, jaučiu virpulį, kurį dažniausiai esu linkusi priskirti katarsiui ar kitai kokiai egzaltuotai, nuo knygų le...
Futurizmas: nenusisekęs turizmas. Kartėlis: blogas skonis burnoje iš po vakar. Logika: pradžioje buvo žodis (logos). Logiška, kad pabaigoje jo jau nebuvo. Metafizikos arogancija: Niekas nenorėjo mirti. Realizmas: Kiaušinienė – kiaušinio žmona. Tiksliau jau našlė. Amžinas klausimas: „Ką daryti?" Lietuviškas atsakymas: „Ne ką, o kurį!" Siur(prizas): sapnuoju, kad nemiegu, atsibundu – žiūriu, kad vis dėlto sapnuoju. Likimas: ką pasėsi, tas ir pjaus tave visą gyvenimą. Kitą dieną: „Tai kaip...
GABRIUX IR JO RAŠYBA Kai brolis elelaišką man pasirašo: „gabriux“, abiedviem būna linxma. Žaidžiam jaunimą. Senelio portretas neatrodo susiraukęs ir gal nesusiraux. Kai lękai ant tupyklų rašo W.C., nėmaž nepyxtu – by visiems aišku. Kad nepaklystume, broliai, raptum už jurtos. Svarbu susiwokti kryptyse, kai staigiai prireix, o tai kas kita, nei susiwogti. Į šią lengvumo nuodėmę pastūmėtų rašyba „pagal skambesį“, kas ir vėl nustatyta ne bet qr, o lietuwių ir lękų tarptautine sutartimi.Manau, kara...
„Prisirijom, tai reikia gerti...“Iš pokalbių redakcijoje Kodėl man patinka mūsų skaitytojai – ogi užuojauta nelengvam feljetonistų likimui, jų nesavanaudiška pagalba. Dažnai kaip liudininkai aprašo kokį nors kuriozišką įvykį. Esą, Zacharai Batkovičiau, apie tai parašykite feljetoną.Jie papasakoja daug įdomių dalykų. Kai kuriais pasiūlymais pasinaudojau ir suteikiau jiems literatūrinę formą. Į rankas patekdavo tokių laiškų, kurių beveik perrašyti nereikėdavo. Kartą atsiuntė didelės firmos pasi...
Honorio Bustosas Domecqas, Argentinos rašytojas, pasak jo biografo, gimė Argentinoje, Pujato miestelyje, dešimties metų išspausdino savo pirmuosius kūrinius. Iš tikrųjų tai dviejų Argentinos rašytojų simbiozė: dviasmenis rašytojas gimė, kai tik sėdo prie stalo ir, pasak A. Bioy'aus Casareso, ėmė „rašyti keturiomis rankomis". Jorge Luisas Borgesas: „Aš nenorėjau rašyti su Biojum, man atrodė, kad bendraautorystė neįmanoma, tačiau vieną rytą jis man pasiūlė pabandyti: buvau atėjęs pas juos pietų,...
Pažadino triukšmas. Iš gatvės sklido trūkčiojantys, katės ar sugedusios signalizacijos kniauksmą primenantys garsai. Pašokęs iš lovos praskleidžiau užuolaidą: mašina buvo savo vietoje. Užtat gatvės vidury pasilenkęs stovėjo anksčiau nematytas objektas – į vaiką panašus sutvėrimas. Iš užpakalio prie jo buvo prilipęs apkūnus, tik lietpalčiu prisidengęs vyriškis. Aplink liemenį jis įnirtingai suko nematomą lanką. Vyriškio plikė nuo prakaito blizgėjo saulėje. Ritmiškiems jo dubens sukiniams mergai...