Da Vinči! Viskuo tu vieningas,Epochų griovei draudimus,Žvilgsniu gyvatės išmintingosPortretas tavo veria mus. Buvai kaip mes įvairiapusis,Didus dvejojimu kilniu,Tau skleidės gundymas gilusisVisų dvilypių reiškinių. Ir žiūri iš tavos ikonos Su sfinkso šypsena šaltaPusiau pagoniškos madonos.Jų liūdesy – kaltės nata. Kaip velnias, pranašas, raganius,Mums užgintoji paslaptis –O Leonardai! – tu numanęsTai, ką dar dengia ateitis. Ž...
Laukiant prie raudono šviesoforo signalo Devintą ryto San Fransisko centreryškiai geltonas šiukšliavežis su dviem šiukšlininkais raudonom plastikinėm liemenėm stovinčiais šonuose ant galinės savivarčio pakopos ...
Rinkimai praėjo. Laimėjo visi. Dalyvavusieji. Kaip per olimpines žaidynes. Kitaip ir būt negali šalyje, kur žmonių atstovų algos tris kartus didesnės nei žmonių. Laimėjo visi. Visos partijos. Visos koalicijos. Visi judėjimai. Visi priklausomi ir nepriklausomi. Vieni laimėjo miestuose, turinčiuose per penkis šimtus tūkstančių gyventojų. Kiti – miestuose, turinčiuose mažiau nei penkis šimtus tūkstančių gyventojų. Treti – kalnuose. Ketvirti – lauk...
Eilėraštis Sėdžiu namie.Lauke gražu: šilta saulė ant šalto sniego.Pirma pavasario, o galpaskutinė žiemos diena.Mano kojos kurnalaiptais žemyn, produris, kol pats dar čia spausdinu. Iš anglų kalbos vertė Andrius Patiomkinas Ronas Padgettas – 1942 m. gimęs amerikiečių poetas, eseistas, vertėjas; keliolikos poezijos rinkinių autorius, vadinamosios Niujorko poetinės mokyklos atstovas. Eilėraščiuose dominuoja humoras, paradoksai ir kūrybinio akto re...
celofaninis maišelis visi sako: viskas jau sukurta. vasaris tarsi vėstantis vanduo vonioje. kūnas šiurpdamas primena, kad esu tik bevalė pasaulio dalelė, tuščia gatve plevenantis, skirtingas formas įgyjantis, pulsuojantis ir drebantis, karštligiškomis spiralėmis besisukantis, vis aukščiau ir aukščiau kylantis, o po to smengantis žemyn ir tarsi išnara per gruodą besivelkantis, kvailas istorijas šnabždantis celofaninis maišelis...
Visus kolegas pažįstu, kiekvieno jų kelią žinau kaip savo pačios, skaičiau jų knygas. Giedrė Kazlauskaitė. „Pasaka apie sultenę“ („Gintaro kambarys“, 2018) siūdintis suknelę pagal žurnalo sin...
Ledkalnis – tai vanduo, trokštantis tapti žeme; kalnas (...) yra žemės bandymas virsti dangumi – – i&sca...
per daug tylosper daug išsiilgusių akių spokso pro juodą langąį dulkėtą vaistažolių puokštęsutrupėjusį slenkstįsutrešusį staląį močiutės maldomis nugludintą žvakębriaunuotoj stiklinėj visos lėkštutės – neliestos...
į nematomą tolį kur ateities užmestas negatyvas kur tamsos jonvabaliai audžia nenujaučiamą ženklą lemties mėnesienos ryškalui liejantis taip kad net neištarti žodžiai suribuliuoja nepažįstamos moters akyse laivui dūsuojant be jokios pašalinių pagalbos taip tyliai lyg būtų užmiršęs visas prisiglaudusias gyvastis taurių skambių skiemenuotes ištuštėjusių butelių liūdesius ...
/ / / dekoracijos nėra jau tokios tobulos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos pažeidžiamos. Kartais jas įmanoma perstumti, sukeisti vietomis, tapetus perklijuoti arba vieną objektą &nbs...