Vienas eilėraštis

Spausdiname niekur nepublikuotą Sigito Gedos eilėraštį, rastą jo asmeninėje bibliotekoje Dionizo Poškos raštų tome   / / /   Paukštis viršum jūros, bet visai ne toks, kaip dabar, skrenda, ištiesęs kojas, garnys, juodais sparnų pakraščiais, kaip iškaltas akmeny, pats – visas kaip gyvas piešinys iš akmens amžiaus, paukštis – pusiau žuvis pusiau aš – (mano herbas)   2...


Triin Paja

2020-03-11 09:12:07

  Raganoms   visos moterys užanty nešiojas raganų pelenų. klausiama vardo, sakyk ragana. arba Medūza.   sakyk Filomela, šventoji Olga, motina. sakyk poliarinė dykuma, vulkaninis ežeras. sakyk pelenų krūva, raganų šulinys. būna naktų,   kai degi kaip gatvės žibintas pro rūką, kaip žvakė merginų vienuolyno celėj. būna naktų, kai esi ugnis,   skėrių būriu apninkanti javų lauką, o miestas tris savaites plauna tavo pelenus iš gatvių....


              Leono Briedžio atminimui   Leonas Briedis. Vlado Braziūno nuotrauka     „Atvažiuok! Prieš mirtį dar kartą norėčiau sutikti tave. Sėsk į mikriuką 6066!“ ištarei tu   „Ne, važiuosiu traukiniu pro seniai, seniai lankytas vietas arba niekad nematytas. Žmonės įlips, išlips, bet aš sėdėsiu, pro langą žvelgsiu, kur šmėkščios dar neparašytų eilėraščių...


  Pasaka labai trumpažmogus gimstastebi nerimastingas melsvą raudonį dangausmigruojantį paukštį nevikrų vabaląkurį drąsiai batu užmins žmogus kenčiaprašo maistoir iš įpratimoiš pareigosrauda be kaltėsišsekintas kol sapnai išlaisvins žmogus mylipersimaino ir mylidėl amžinybės tokios laikinoskad net puikybė švelnėjair širdis pranašinga virsta vien dulkėm žmogus mokosi ir išmokstakad ilgainiui virstų išminčiumik...


Kęstutis Navakas

2020-02-18 21:08:46

in memoriam   Kęstutis Navakas. Ugnės Žilytės piešinys   sraigtasparniai   nubudome jau pastatytuose miestuose parašytoje literatūroje sukurtoje muzikoje. jūros ir kontinentai buvo dar užvakar susiformavę. mūsų niekas nelaukė. nebuvo kas paėmęs už rankos vestų per tuščią plynę sakydamas: čia nieko nėra bet tu viską sukursi. nebuvo adatos į kurią įvertum siūlą. vanduo tekėjo be mūsų atspindžių o miške nebuvo žvėries kuris mūsų vengtų. tai...


Panerių lopšinė   Tyliai, tyliai: pievoj augaNegyvų daigai, Žydi, veši – sėjo daug jųČia piktadariai. Štai į Panerius kelelis, O atgal – nėra. Ten pradingo mūs tėvelisIr dalia gera. Tu neverk, sūneli mielas, Raudos nepadės. Neatjaus piktųjų sielosMūsų netekties. Vandenynas turi krantą, Kalto bausmei baigtis lemta. Mums tik nenušvisJoks spindulys.   Kam pavasaris atėjęs –Mums gi prapultis. Kam aplinkui žydi gėlės –Mums gili naktis....


Ocean Vuong. Nematomas torsas

2020-01-30 06:40:31

    Tarkim, naujai gyvenimą pradėjai. & kūnas, daugiau nei tik naktinis kraitis – kraujosrūvom užantspauduotas. Tarkim, pabudai & tavo paties šešėlis pavirtęs juodu vilku. Berniukas, gražus & dingęs. Užuot smeigi peilį į sieną. Krapštai ir krapštai, kol šviesa pinigo dydžio skylėj pasirodo & gali žvelgt, pagaliau, savo laimėn. Akis iš už ten, įbedusi žvilgsnį tavin – laukia. Iš anglų kalbos vert...



Tadeusz Różewicz. Kauburys

2020-01-02 06:22:26

Tadeusz Różewicz. Ugnės Žilytės pieš.   Supylė virš jų kauburį iš atvykimų ir išvykimų iš laiko ir erdvės iš žmonių daiktų įvykių sviesto kavos laikraščių iš žalių pliušinių albumų gėlių bromo iš dirbtinio juoko   Beveik visi suvažiavo ant stalo varinis lapas į jį pelenus beria   Motina nukapsto kauburį ir ištraukia jauną galvą iš šviesos spindulio tabaku tvoskianč...


Meile, žinai, per dieną mano durys tavęs laukė ir vėrėsi pačios sau, prisipildė maisto lėkštės ir stalas, viskas žaižaravo krištole vandens, petražolė atsigavo. Laikrodis muša penktą. Ateisi? Mano namai   į save nepanašūs. Mano namai, kur žydi raudonėlis, už jo – durys, ten vaisiams meta iššūkį laikrodis, žinau, jau šešta, o vis dar kalbu sau! Į kriauklę teškena svaja iš vandens, ir staiga aistra apsipil...


Draugai