Vienas eilėraštis


In memoriam Josifui Brodskiui     I Nakties delnuos tarsi širdis suspaustas... Jokių vilčių; neišsipildę gelia... Sparnelių žaižarus nužėrė gausmas. Ir geso sausis. Pats buvai drugelis.   Mane žavėjai ir guodei tuo tarpu tarp Nieko ir savęs: mažiausia arfa ar net natiurmortu. Nesugniuždyk, irtie, Kažką daugiau pažinus, taip, mirties   rėžikli, liniją delne sudarkęs likiminę, o ne paikų būrimų. Tai kirtis žodžio ten ar pauzės arka Virš...


  Tai 2020-ųjų „Poetiniame Druskininkų rudenyje“ į anoniminio vieno eilėraščio konkursą tema „Mielas skaitytojau!“ pateiktas eilėraštis. Jo autorius nežinomas, bet gal atsilieps. Kad ir iš XIX amžiaus....


Valentas Vankavičius. „Adomas Mickevičius ant Ajudago olos“, (1828).   Senieji metai mirė; iš pelenų atgimsta Naujasis feniksas, ir bando jau sparnus išskleisti; Pasaulis vėl į viltį ir svajonę grimzta. Ir aš naujai svajoju – ko sau galėčiau geisti?   Gal akimirkų laimės? – Trumpos jos, pažįstu; Žemę auksu dabina, atveria mums rojų, Bet dangun žengimas greit niekais pavirsta, Kai akis mūs aptraukia vėl naktis tirštoji. &nb...


Kevin Hart. Medis

2020-12-17 18:16:32

  Reikia viso gyvenimo norint suprasti medį. Pradedi viršūnėn įlipęs, laikai kiaušinius, Kaip akis išlenktuos jaunos rankos vokuos, Paimi dar šiltus dygius lizdus,   Galvodamas apie ką nors kitą. Šakos siūbuos, Tarsi prašydamos pagalbos, subruzdusios Kaip skruzdėlės, o lapai – trapiom venom. Praeis vasara tirštu derlingu žemės kvapu,   O tada vėjo balsas šakose – ir tas Nuslys į tuštumą, kurią l...


  Arvydas Šliogeris. „Varlėnai“   lygčių sistemose nuogas gruodis   kvepia girgždantis smėlis   aibės spėlionių ir nežinojimo šiapus ir anapus duobės   šiek tiek pažįstu jūsų anūkę – buvusi mano dukros klasiokė   įdomu ar ji verks   įdomu ar pirmosios dienos anapus vėjuotos ir kad baigiantis gruodžiui kapinėse vis dar žaliuoja žolė   kaip iš duobės atrodo per mikrofoną kalbantys žmonės?...


Joan Margarit. Kraunant malkas

2020-12-08 12:32:17

Kraunant malkas   Žmogus miške surenka šakas, nukritusias per audrą. Krauna šakas už namo. Apie kiekvieną žino, kodėl nukrito, kur ją pakėlė. Šalčiausiomis naktimis, stebėdamas liepsną, degina tai, ką myli.   Iš ispanų kalbos vertė Marija Potašenko   Stanislovas Žvirgždas. „Pušys“, 1978     J. Margarit skaito eilėraščius...


  Petras Rakštikas. „Konkurentai“, aukštis 24, šamotas.   Laikas eina, bėga, nesustoja, nesiilsi, neguli, kad nesusiglamžytų. O ką čia glamžyti? Rūbų nėra, skarelės, patalynės nėra ir priežasties nėra. Nieko nėra. Niekas trainiojasi kažkur. O gal ir nesitrainioja. Niekas yra niekas. Nežinia, nuo kada prasidėjo viskas. Žinoma ne nuo nieko. Niekas atsirado po visko. Viskas buvo, viskas yra, viskas bus. Niekas yra po to, kai viskas jau pasibaigę. Jokių...


    Trūkčiojančiu Sulyto katino žvilgsniu Suvarpęs paskutinį tvarkaraščio Katafalką   Vienas be skėčio Su prieštvaniniu Lietpalčiu   Sviedi varioką Į skylėtą sostinės dangų –   Kas beiškristų vis tiek Brauksi į tą patį baraką Ant kalno   Brausies per koridorių tvaiką Vartydamas paspirtukus Ir kartodamas tarsi mantrą:   „Štai ir aš mano prezidente Štai ir aš!..“  ...


x Nobelio literatūros premijos laureatė Louise Glück   Louise Glück. © Nobel Media. Ill. Niklas Elmehed.   Ištikimybės mitas   Kai Hadas nusprendė mylįs tą mergaitę, jis sukūrė jai žemės dublikatą, viskas ten buvo taip pat, iki pievos menkiausios, tik dar lova pridėta.   Viskas taip pat, net ir saulės šviesa, nes būtų sunku merginai taip greit iš šviesos skaidrios aklinoje tamsoje atsidurti.   Palaipsniui, manė j...


Antanas Stugys. „Antipandeminas“   Patriotinė satyra   Vieni sako tradiciškai įprastą: „Škac.“ Kiti muša tą „škacą“ idėjinėm šluotom. Treti stovi nuleidę abidvi rankas Nežinodami, kam ir už kiek parsiduoti...   Ketvirti kerta mišką. Nugydo penkti. Šeštuose įsimetęs vėžys teisingumo. Septinti aštuntiems lupa kailius pirty Devintiesiems kartojant: „Piliečiai, kantrum...


Draugai