2017 m.spalio 18 d. – Jono Laucės (1917–2003) 100-osios gimimo metinės „Pretenzinga nacionalizmo evangelija“ Įkvėptas 1962 m. Aleksandro Solženicyno apysakos „Viena Ivano Denisovičiaus diena“, pasipiktinęs ginkluoto antisovietinio pogrindžio dalyvių aklu smerkimu ir niekinimu to meto sovietinių lietuvių rašytojų kūriniuose, Jonas Laucė, kol 1963‒1969 m. dirbo Biržų 2-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, parašė keturių tomų, 1127 puslapių autobiografinio pobūdžio...
Gruodžio 1 d. Nachamkino galerijoje – Celkovo paroda. Grynai komercinis reikalas. Užpakaliniame kambarėlyje Šemiakinas: šis man patinka labiau – vien dėl to, kad literatūriškas, hofmaniškai gogoliškas. Tas literatūriškumas išlieka net abstrakcijose1. Gruodžio 2 d. Nei darbas, nei poilsis. Bjauri nuotaika. Gruodžio 3 d. Knygyne už kampo mačiau Andy Warholą – nediduką, inteligentišką, žilą žmogutį (o tikėjausi visai kitokios išvaizdos). Gruodžio 4 d. Įdomūs ir geri...
Simonas Daukantas 1855–1859 m. gyveno Kuršo gubernijoje gydytojo Petro Smuglevičiaus išsinuomotame dvare Svyrlaukyje (dabar – Jaunsvirlauka, Jelgavos r.), anuomet vadintame Neu-Bergfriedu. Sprendžiant iš laiškų, 1856–1857 m. jis apsistodavo ar ilgėliau pagyvendavo ir Mintaujos (dabar Jelgava) Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčios namuose, buvusiuose šalia bažnyčios. Tų namų jau nebėra, o sudegusi bažnyčia XX a. pradžioje atstatyta. Antrasis S. Daukanto gyvenimo laikotarpis Latvijoje (1826–1...
Lapkričio 1 d. Skaitau Norvido prozą: ne tokia jau prasta, labai ironiška („Singelworth“ šia prasme stačiai šedevras – it Kafkos „Pranešimas Akademijai“). Lapkričio 2 d. Areštuotas Terleckas. To reikėjo laukti. „L.[os] A.[ngeles] Times“ rašo apie jį gan plačiai ir pavardės nekraipo. Mažokai jį pažinojau, bet vyras neeilinis. (...). Dieve, jam padėk. Lapkričio 3 d. Los Angeles Statulevičius. Avižienis jį klausė, kokios nuotaikos Lietuvoje. „Beviltiškumas. Aiškiai matyti, k...
2017 m. rugsėjo 14 d. – Stepono Kolupailos 125-osios gimimo metinės Straipsniai apie mokslininkus ne humanitarus kultūros link orientuotuose leidiniuose vis dar neįprasti: savitas skaitytojų ratas, žinomų autorių būrys, ribotas apžvelgiamų temų arealas... Bet šią asmenybę knietėjo pristatyti nestandartiškai, pradreskiant tradicinių minėjimų nuobodybės valktį, neapsiribojant nuopelnų priminimu siaurai specialistų auditorijai (kai viskas visiems girdėta, o kalbų patosas primena sveikinimų...
Spalio 9 d. Studentas Johnas Dingley’us ištaisė mano pranešimo stilių. Spalio 10 d. New Havene. Tik atvykęs, jau gaunu skaityti savo tekstą. Nemažai pažįstamų, tarp jų Štromas, su kuriuo apsistojame pas Vaišnius. Spalio 11 d. Įdomus pašnekesys su juristu Šlepentochu apie politinę sąmonę Lietuvoje: jis išbaigtai ir logiškai nusakė kolaborantų poziciją. „Это мне изложил литовец – доктор экономических наук; причем я даже не мог сказать ему – ах ты сука, да как т...
2017 m. rugsėjo 11 d. Tomui Venclovai sukanka 80 metų Rugsėjo 13 d. Iš ryto – Jad Vašeme: tai 1939–1945 metų žydų tragedijos paminklas, o drauge mokslinė įstaiga ir archyvai. Mane priėmė Chaja Lifšicaitė – sena pažįstama iš Lietuvos, buvusi komunistė, net ir dabar, ko gero, išsaugojusi šiokią tokią ištikimybę aniems idealams. Mačiau amžinosios ugnies salę, kur greta Osvencimo, Dachau, Bergen-Belzeno grindyse įrašyti Paneriai (ir bus įrašytas IX fortas). Muziejuje irgi nestinga „lietuvi...
2017 m. rugsėjo 7 d. Tautinių bendrijų namuose (Raugyklos g. 25, Vilnius) atidaryta kilnojamoji paroda „Pranciškaus Skorinos „Rusėniškajai Biblijai“ – 500“. Paroda veiks iki spalio 6 d. Prieš 500 metų, 1517-ųjų rugpjūtį, Prahoje išėjo pirma į bažnytinę slavų kalbą išversto Senojo Testamento knyga – Psalmynas. Vėliau, iki 1520-ųjų ar net 1521-ųjų, ten pasirodė likusios ST knygos. Tai atliko iš Polocko kilęs rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490–†prieš 1552). Grįžęs iš Prahos į Vilnių Skorina...
Rugsėjo 9 d. Marytės gimimo diena. Pasveikinau ją iš Jeruzalės. Vykstu Haifon profesoriaus Helcerio aplankyti. Helceris – buvęs vilnietis, semitologas; kadaise jis siūlė man išversti į lietuvių kalbą „Gilgamešą“ ir žadėjo padaryti pažodinį vertimą (vienintelis Lietuvoje Helceris mokėjo skaityti kyliaraštį). Iš Haifos keliausiu į Galilėją. Pakeliui pasidairiau po Tel Avivą. Jis primena Kauną dargi labiau negu Atėnai: vietomis Trakų gatvę ar geruosius Žaliakalnio kvartalus, viet...
Rugsėjo 1 d. Anksti rytą – mažas Turkijos uostas Kusadasi. Be jokios kontrolės ir vizų patekome į Efesą. Marijos namus, šv. Jono Evangelisto kapą, na, ir vienintelę išlikusią Artemisiono koloną mačiau tik iš tolo; bet daugiau kaip valandą vaikščiojome marmurinėmis gatvėmis, kuriomis vaikščiojo ir Jonas, ir Marija, ir Paulius. „Jei kas nors abejojo krikščionybe, Efese abejonės jam turi praeiti“, – pasakė amerikietis muzikantas, su kuriuo buvome viename autobuse. Miestas kur kas didesnis...