Dairytis po Knygų mugę pradėjau nuo svarbaus ir daug kam brangaus leidinio – „Prano Mašioto šviesa". Žmogus, ne kartą tituluotas Lietuvos vaikų literatūros tėvu, savo raštuose mini: vaikams skirtos lentynos yra tokios tuščios, kad ką į jas bedėsi, tas bus gerai. Taip buvo anais, tarpukario laikais. Mūsų laikais lentynos jau puspilnės. Ir tikrai ne viskas yra gerai, ką į jas bandome dėti. „Prano Mašioto šviesa" – tai publicistika. Anaiptol ne vaikams. Tad pasakosiu apie ją gal kitą sykį. Reda...
Tarptautinės Vilniaus knygų mugės (vasario 20–23 d.) įspūdžiai Penkioliktąją Knygų mugę iš anksto žadėta orientuoti į klasiką („Laiko patikrintos knygos"!), o šiemet, suprantama, svarbiausias klasikas mums – didysis jubiliatas Kristijonas Donelaitis, lietuviškojo hegzametro kūrėjas. Tad ir savo maršrutą brėžiausi pirmiausia programoje žymėdamasi donelaitiškus taškus, nors nuokrypių ir neišsižadėdama. O šis mūsų rimtuolis klasikas, šis viežlybumo būrus mokęs liuteronų kunigas į mano dėmesio la...
Rasa Aškinytė. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo". – Vilnius: „Vaga", 2013. Į sudėtingą romano formą (ar ji sudėtinga, ar tik savotiška) nereikėtų kreipti per daug dėmesio – tai tik lengvas skaitytojo pagąsdinimas. Romaną parašė filosofijos mokslų magistrė, taigi skaitytojas neturėtų tikėtis lengvo kelio. Man atrodo, kad skaitytojai to ir nesitiki – jau vien Aškinytės romanų palyginimas su M. Pavičiaus ir D. Charmso „kūrinių dvasia" yra nemenkas įpareigojimas: jeigu perskaitei „Žmogų", tai bū...
Menkai šiuolaikinių lietuvių tyrinėta lenkiškoji ir lotyniškoji XVIII amžiaus Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos literatūra gali šiandien nustebinti ne vienu vardu, ne vienu tekstu. Adomas Tadas Stanislovas Naruševičius (Adam Tadeusz Stanisław Naruszewicz, 1733–1796), iš senos lietuvių bajorų giminės kilęs Apšvietos intelektualas, Abiejų Tautų Respublikos senatorius, poetas, istorikas, publicistas, vertėjas, baltų ir slavų senųjų religijų tyrinėtojas, priklauso tiems nepagrįstai pamirštiems se...
Granauskas R. ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI. Novelių apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Patiko Romualdo Granausko novelių romanas „Trys vienatvės", patiko ir novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai". Nors romanas autobiografinis, o apysaka – ne, tačiau šis žanrinis skirtumas skaitytojų estetiniam vertinimui, manau, įtakos neturi, nes visi R. Granausko realistiniai kūriniai, vaizduojantys pokario Lietuvos kaimą, pasižymi laiko ir vietos autentika, šiaurės žemaičių („dounininkų") b...
Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą LLTI 2013 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuko rinkimų posėdyje Kai kritikai kalba apie lietuvių literatūros klasikinę arba geriausią šiuolaikinę literatūrą, dažnai neišsiverčia be šviesaus epiteto „humanistinė", kuris paprastai liudija ne tik jos estetinį, bet ir etinį bei socialinį vertingumą. Tačiau jau nuo 20 a. vidurio humanitariniuose moksluose gvildenama humanistinės pasaulėžiūros, išaukštinusios protingąjį subjektą ir istorinį progresą, k...
Beveik tuo pačiu metu lietuviškai pasirodė trys knygos apie menininkus, kurių gyvenimai prilygsta, o gal net ir pranoksta kūrybą. Gyveno jie taip, kaip kūrė. Ir mirtis jiems buvo ne miglota ateities nuojauta, bet svarbiausia sudedamoji gyvenimo dalis, banaliai sakant, varomoji jėga. Nors dabar jie sustingę į tipažus, „ikonas", banalybės jų gyvenimuose buvo mažiausiai. James L. Haley. „Vilkas: Jacko Londono gyvenimai". Iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė. – Vilnius: „Gimtasis žodis", 2013....
Rimšas R. VYRIŠKO TORTO RECEPTAS. – Kaunas: Juodos avys, 2013. Lietuvis yra graudus ir rimtas iš principo, toks turi būt ir tam neturi leist pražūt. Esame iš pašaknių prakeiktų lyrikų tauta (B. Sruoga) ir dažnai miške (blaivykloj, „Maximoj", banke, priešais Seimo langus) lietuvis, ko verkia, nežino (A. Baranauskas). Visa tai žinodamas ėmiau ir perskaičiau įžūliai nerimtą knygą, kurią parašė Rimtautas Rimšas, kuris, nepaisydamas vardo ir pavardės įpareigojimų, rimtas ir graudus būti nenori, no...
Patackas G. MAŽOJI DIEVIŠKOJI CO. Poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Žinoma, ir tokiam stiliui būtinas talentas ir įkvėpimas, kad šis bei tas išeitų. Taip pat yra būtina ir poezijos skaitytojų atlaidi kantrybė gilintis į rezginį tol, kol vienaip ar kitaip tekste atsiskleis autoriaus tausojamos detalės, sumanytas vaizdas, galvosena ar susukta mįslė. Žodžiu, reikia uoliai įsiskaityti, jei tik tam yra marios laiko. Daug nesirenkant, štai pradžia eilėraščio „Didybės man...
Marcinkevičius Justinas. IŠ NATŪROS. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Valentino Sventicko rūpesčiu Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleisti paskutiniai Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai – „Iš natūros" (2013). Toks pavadinimas jau buvo pasirodęs publikacijose, paties poeto pasirinktas, tinkamas pavadinti tam, ką paskutiniaisiais gyvenimo metais darė. Kas ta natūra, kas vadinama šiuo lotynišku žodžiu? Gamta, žmogaus prigimtis, tikrovės objektai priešais...