klostės laukdamasi jos motina turbūt skaitė kažką apie stirnas gal siuvinėjo bandydama tiksliais adatos dygsniais sugauti tą baikštų gyvūnų greičio stebuklą tyčia lėtai verdavo reikiamos spalvos siūlą į adatą neišmoktu nesufabrikuotu ir neiškoduojamu judesiu besdavo smaigalį į virpančią laiko duobę pirštų pagalvėlėmis jausdama gyvulišką džiaugsmą tekantį po margų siūlų kailiu čiuopdavo žolių ir žiedlapių prisigėrusius plaučius ir mikroskopiška...
1950 m. JAV kompozitorius Aaronas Coplandas (1900–1990) sukūrė 12 dainų ciklą balsui ir fortepijonui pagal 12 Emily Dickinson (1830–1886) eilėraščių. Kiekvienai ciklo dainai, išskyrus „Karietą“ („The Chariot“), pavadinimas yra suteiktas pagal pirmąją eilėraščio eilutę su dedikacija vis kitam kompozitoriaus bičiuliui. Spausdinami 9 eilėraščių vertimai A. Coplando išdėstyta eilės tvarka. Kitus 3 šio ciklo eilėrašč...
Dalijuosi beveik prieš dešimtmetį išverstais amerikiečių poetės Sylvios Plath (1932–1963) eilėraščiais, kurie turėjo įeiti į tuo metu planuotą išleisti jos eilėraščių vertimų knygą. Anksčiau buvo išėjusi mano versta Emily Dickinson poezijos knyga „Pusiaudienio krantai“ („The Banks of Noon“), tad nesitvėriau kailyje pačiupinėti ne mažesnį svorį turinčią kitos poetės kūrybą, jas palyginti. Taip sutapo, kad tuo laiku pas...
indėlis Tavo krepšin indėjau žvirblio galvelę tokia apvali ir mažutė it Volkswagen Polo be ratų bet ausyla vos randu angas Tu visur ją nešiojaisi it darban kompiuterį galvutė sukiojosi įdėmiai rinko žodžius dėjo į netalpų standųjį diską istorijas pretenzijas išsišokimus kibimus į atlapus vienądien kuisdamasi radai tą kamuoliuką tiesiog prisidegei prisiminimų cigarilę nuprausei sielą ašarėlėmis atidžiai rinkai ir pasirinkai žodž...
/ / / sniegas yra būtasis kritinis laikas: juodai baltuos ryškaluos kyla pamirštos šlapios vaikystės gruodžiai, lapkričiai, sausiai, kovai pirmos meilės, paskutinės draugystės atminties – iki kelių brendant girgžda pasenusio laiko slanksteliai supranti, kad tu gyvas tik kai mirę pirštagaliai šyla mintinai galėtum atpasakot taip pažįstamą popūgio tylą sugrįžimas Sibiras nėra didelis jis telpa vienam kambarėlyje: še...
Išlydėjimas Padedu krautis būtinus daiktus atrodytų lyg į kurortą bet akys juk sako ką kitaką kita byloja lėti judesiai lėtai lankstomi baltutėliai rankšluosčiai padėti į lagamino dugną po jais atsargiai pakišti keli banknotai jaučiu kaip virpa tavo rankose tėve bet mes apsimetam kad viskas gerai kad taip ir turi būti į krepšį kraunami daiktai: dantų šepetėlis ir pastos tūbelė vienkartiniai skutimosi peiliukai švarios trumpikės dvi poros koji...
1 Limanas liečia akiratį. Gluosniuose styro lizdai. Baltieji garniai išskrido, gal ir pranyko. Burių taip pat nematyti nuo kovo pradžios. Prieplaukos aiži. Papuvus arbūzo žievė sugėrė bespalvę atoslūgio druską. Graikiškas vardas žemėlapio skiautėj, tarp deltos ir stepės. Virš užtvankos kybo tvenkinio tūris. Jis per mirksnį nuplautų šią žemumą – to greičiausiai nebus. Uoste slepias pavargęs laivynas. Apšaudomi tiltai, ištuštėjusios...
Lietuvos skaitytojams šio kontroversiškai vertinamo XX a. JAV literatūros chuligano nuodugniau pristatyti, matyt, nė nereikia: lietuviškai išleisti visi šeši jo romanai, po porą apsakymų ir eilėraščių knygų. Vis dėlto pastebėtina, kad eilėraščiai sudaro ypatingą autoriaus kūrybinio palikimo dalį – išleista net per 30 poezijos knygų. Šie eilėraščiai versti iš 1977 m. pasirodžiusio rinkinio „Meilė &ndas...
Karmelo C. Iribarrenas (g. 1959 m. San Sebastiane) – ispanų poetas, kelių svarbių literatūrinių premijų laureatas (iš jų reikšmingiausia – tarptautinė Meliljos miesto premija). Dirbo pardavėju, mūrininku, o didžiąją gyvenimo dalį – padavėju. Poezija išsiskiria ironija, aforistiškumu, urbanistinio gyvenimo vaizdavimu, vienatvė joje dažnai prasimuša net esant puikioje kompanijoje. Kartais abejojama pačia ispanų literatūra, poetinės kūrybos prigi...
purslo malda žvarbus debesie kuris esi manyje teesie šventas tavo vėjas teateinie vaiski tavo liūtis tenuplauna mūsų dykvietės kontūrus mus tykštančius netikėtai lengvai dar esu dar galintis sėst ant dviračio, mint iki kormoranų ežero, dar perinčių laikinus vaikus, klykiančius baltai nudergtuos pajūrio alksnynuos, prieš skrydį namo, rudeniop, dar surikt, nutilt, išgirst rėkusio aidą, paskambinti dar devyniasdešimtmečiui t...