Poezija


  Aleksandro Buroko asmenukė     Mama įkalė į galvą kaip mantrą – Niekada. Nerodyk. Pirštu. Tiesa yra mažoji mirtis. Tiesa yra Poezijos žudikė. Aš privalau būti naivus, drąsus ir įžūlus. Aš privalau meluoti ir mistifikuoti. Jos vardas Misterija ir aš privalau rašyti eilėraščius.   i. Vėtra, tu esi ugnis, tavo įsčiose draskos laputė, išverktom akim. tu niekada nebūsi motina (tai ne pagieža), tu niekada nenurim...


1992 m. išleista Czesławo Miłoszo haiku vertimų į lenkų kalbą knyga „Haiku“, kurioje buvo išspausdinti ir šio žanro japonų klasikų kūriniai, tapo haiku judėjimo Lenkijoje atspirties tašku. Nuo to laiko haiku Lenkijoje vis labiau populiarėjo. XXI a. pr. atsirado naujas kelrodis – Ewos Tomaszewskos sudaryta „Lenkų haiku antologija“ (2001). Joje pateikti keli šimtai 1995–2001 m. sukurtų lenkų autorių haiku. Vėliau ėmė rastis nef...


Ieva Toleikytė

2023-12-12 01:21:49

    / / /   Tau neįdomus mėnulis patekantis virš mažojo teatro su rožiniu hãlu, jo auksas atsispindi ant skardinių stogų ir bronzinių skulptūrų tave nervina kai džiūgauju lyg gavusi gurkšnį sidabro  tau neįdomus mėnulis geltonas blynas švitrigailos gatvėje virš apšepusių gamyklų ir loftų sirupe išmirkytas bijūnas (kaip toks gali lankytis mūsų mieste?) tu negali pakęsti, kad jis nustelbia visą vakarą, tau neįdo...


Serhij Žadan

2023-11-30 15:09:59

    / / / Laukia vakaro žmonės, panašūs į sraiges, taip aitriai miega stotyse, taip giliai. Laužyta sienos linija, kaip pušies šakelė. Kelias sunkus, kai nešies ant nugaros savo namus ir praeitį savo.   Atkaklios sraigės beginklės Europos. Moterys, palikusios namuose švarius patalus. Vaikai, nepaleidžiantys motinos rankos, kaip obels įsikibusios šakos nepaleidžia šilto kamieno.   Mums reikia stebuklo, reikia vilt...


Charles Simic

2023-11-08 11:19:34

Charlesas Simicas (tikr. Dušanas Simićius, 1938–2023) – serbų kilmės amerikiečių poetas, Pulitzerio premijos laureatas poezijos kategorijoje (1990), gimė Belgrade, į JAV emigravo 1954-aisiais. 2007 m. jam suteiktas prestižinis JAV poeto-laureato vardas (angl. Poet Laureate Consultant in Poetry to the Library of Congress). Spausdinami eilėraščiai versti iš knygos „Rinktiniai ankstyvieji eilėraščiai“ („Selected Early Poems“)...


Laura Kromalcaitė

2023-11-08 11:05:46

    asilas   neši ant pečių viską ką turi viską kas buvo duota svetimus turtus  vazas vaisius margus kilimus neši ir niekam nežiūri į akis  nudūręs buką žvilgsnio strėlę į įkaitusį asfaltą   bus dienų kai jis lydysis ir bus dienų kai gerai užsups   esi maža šiukšlelė išsukta  pasaulio centrifugoje išspjauta kažin kur  tarp atsitiktinių žmonių kuriuos atsitiktinai vadini šeima ...


Rugsėjo 27–spalio 1 d. Vilniuje ir Druskininkuose vyko 34-asis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Spausdiname Vieno anoniminio eilėraščio, Vieno anoniminio eilėraščio tema „Rastos eilutės / Found lines“, humoristinio eilėraščio tema „Poete, beretė dega“ konkursų nugalėtojus.     Vieno anoniminio eilėraščio konkursas   I vieta   × Vytautas Stankus &nbs...


Tomas Venclova     Laimėjęs lažybas, Viešpats grąžino jam viską. Sugrįžo broliai ir sesers, ir prašė atleisti, kad neguodė tada, kai jis gramdės šuke pelenuos.  Jo kūnas vėl buvo nesuteptas, kaulai negėlė, amžius neslėgė pečių. Sutvirtėjusio balso klausėsi Uco šalis. Apie ją težinome tiek,  jog ten būta rūdos kasyklų, didžių statinių, kapinynų. Jį šlovino miestai, bet jis nepaliko savosios oazės. Pertekęs metų, stebėjo, kaip nesu...


Akimirksniai

2023-08-16 11:55:41

Pirmoji šio eilėraščio versija priskiriama amerikiečių humoristui ir komiksų kūrėjui Donui Heroldui, 1935 m. žurnale „College Humor“ paskelbusiam neeiliuotą tekstą „Rinkčiau daugiau ramunių“. JAV žinomiausia versija siejama su Nadine Stair iš Kentukio, kurios vardu eilėraštis buvo išleistas poezijos antologijoje apie moteris ir senatvę „Jei galėčiau darkart nugyventi gyvenimą, tai rinkčiau daugiau ramunių“ (1992). Tiesa, kaži...


Lilija Rakova

2023-08-16 11:40:49

Lilijos Rakovos autoportretas   apleisti namai   anksčiau ar vėliau teks mokėti už viską kas tikra ant sienų jokios fotodrobės jūros mėlio bateliai su kaspinu mėtos koridoriuje   aš geriausias šio miesto vagis melancholišku veidu miniatiūrinėm pėdom pro pravertas duris įsmunku nepastebėtas mane išlydi kaip kviestą   manęs neatspindi veidrodžiai manimi nekvepės tavo rūbai skrybėlėje nerasi mano plauko tavo sunešiotos &sc...