Lėtumo Klausykis, ką dudeni, kokias trupmenas brėži ant sniego. Diena tirpte tirpsta. Į kalną kylančios trasos turi lėtumo ir ontologijos. Ir tau – preteksto būti, dingsties kelionei. Būti ežere labiau nei kitur, labiau nei saloje, mąstyti nueinančiais kloniais. Vienatvės liežuvis sūrus, burnoje – karamelė. Kartais veikiau tylėt. Namas ir kreivos ganyklos ties kelio posūkiu vos melsvuoja. Tuo keliu, jis sunykęs, grįžta tai, dėl ko gyvenai, dėl ko nenustojai tr...
Publikacijai atrinkome 6 graikų poetų, mūsų manymu, gerai atstovaujančių savo kartai, eilėraščius. Stamatis Polenakis – lyriškas poetas, taip pat rašantis prozą ir pjeses. Jis tęsia melancholišką poeto Taso Livadičio liniją ir dažnai komentuoja istorinius įvykius. Dimitrio Petru (Dimitris Petrou) balsas, nors ir vėlokai pasigirdęs literatūros lauke, suskambo brandžiai, savo pasaulį su provincijos vaizdais jis stato iš paprastų medžiagų. Modernistinėse Jan...
Predestinacija kareivis eina kariauti politikas – į rinkimus balandžiai lesa senutės batoną žiema žmogus yra mirtingas kiekvienas karas galiausiai baigiasi gyvieji grįžta namo – gimnazijų stropuoliai ir cacos lelios šaltą naktį nevaikšto po tiltu prie nėries balandžiai išgyvens žiemą senutė – galbūt ji šypsosi trupindama paukščiams batoną katedra – gatvės žibintai – ged...
Julio Cortázaras. Ugnės Žilytės piešinys Noktiurnas Šią naktį mano rankos pajuodo, širdį išmušė prakaitas tarsi grumčiausi lig užmaršties su dūmų slibinu. Viskas taip ir liko: buteliai, laivas, tik nežinau, ar kas manęs laukė, ar ilgisi. Laikrašty ant lovos rašoma apie diplomatų posėdžius, nuleistą kraują – eksperimentas pavyko iš ketvirto karto. Aukščiausia giria juosia šį namą mie...
Romas Daugirdas. Ugnės Žilytės piešinys peizažas ten toli sirpsta uogos ant horizonto suvertos karvės ganosi asfaltuotose pievose ir padidėja nulis kai rieda link skylės atšoka nuo daiktų vardai ir sukirmija pažinimo obuolys peizažą okupuoja drąsi onanistų gentis ir nebėra kam komentuot ir kažkas pasiklysta priepuoly nebebūt atostogos beprotnamio gėlių daržely išauga juodos dainos su baltais žiedais o...
Prãdzos nuog savo prėdkų ir nuog mano prėdkų nuog svieto prėdkų ir nuog rycinių vartų nuog Anel’kutės ca ir nuog varlukės tį jau su kitais parėdais ir su kitais susiedais Iš dešimc galimų... (sanovinis) O Tannenbaum, o Tannenbaum, &nbs...
1 sakyk ar prisimeni sapnų slidininką akimirkai išnirusį iš pusšimčio metų senumo pūgos plonu lyg vapsvos liemeniu liaunomis bet stipriomis rankomis kuriomis tave apkabina myluoja tamsoj ar atsimeni jo ilgą bet lengvą šešėlį besileidžiantį kalno šlaitu iš paskos ar prisimeni jį ar saugai jo laiškus ir nuotraukas iš tos prakeiktos ir šaltos melsvumos ar vis dar tik...
Nurengti tiesą Sunku nurengti tiesą ligi kaulo. Po margaspalviais alegorijų drabužiais kaip rudeninis vaisius, slepiamas nuo saulės, ji niekam nesirodydama gūžias. Tokia tvarka, toks nerašytas dėsnis, – kuo įmantriau smalsaujantiems meluoti, pačiam po alegorijomis slėptis, o dar geriau teisybės nežinoti. Šėlioja minios, šoka, staugia, trypia, juokais ir pašaipėlėm atsišaudo, kad neišgirstume išvydusio nu...
Taip, persai buria iš poezijos... Jiems svarbi žiemos saulėgrįža (gruodžio 20 d.), čia ji vadinama Jaldos naktimi (Shab-e Yalda), ilgiausia metų naktis prieš prasidedant pirmajai žiemos dienai. Ši šeimos šventė neįsivaizduojama be granatų ir arbūzų – dėl raudonos „grįžtančios saulės“ spalvos, bet svarbu, kad vienas iš ritualų atliekamas šią naktį – klasikinės persų poezijos skaitymas ir ateities būrimas iš jos. &Scar...
Vėjas, nieko daugiau Mes vaikštome vienas pas kitą slaptais požeminiais tuneliais – šventiškai nusiteikę, visad baltom apykaklėm – – šiąnakt prisnigo už visą žiemą, tad auštant teko pasimatuoti seniai bevilkėtus darbinius marškinius: kad neįgriūtų su visa našta, silpniausiose vietose įkalėm naujus ąžuolinius polius, išmušėm jau supuvusius... O šiaip nieko nau...