Nelaimėjome nė viena – diplomą už geriausią prozą gavo labai aukštas dešimtokas, rašęs apie depresiją, šizofreniją, psichiatrinę – visi mes apie tai rašėme, ekspertai. Po kelerių metų prasilenkdavau su juo Sarbievijaus kieme, bet mane pastebėjęs akis nusukdavo į kitą pusę. Užmiršau jį, kaip ir ją, kol neįlindo į ekranus ir puslapius. O tada su bestseleriu po pažastim namo bėgau lyg jau vėluočiau jį skaityti. Veltui tikėjausi,...
Romano ištrauka Oppa! Seniai prasidėjo mano žurnalistinis-karinis nuotykis. Oppa! Anksčiau, labai labai seniai, kai tik atėjo Pilkasis dūmas. O buvo taip. Vyko karas. Atspėkite kur. Taigi, Balkanuose. Kurgi kitur. Oppa! Taip, taip serbai dainavo: „Gražiosios Ibaro upės pusėn vyksta serbų puolimas! Ibaro upės pusėn vyksta vyksta puolimas!“ Tas „puolimas“ taip turkiškai ištęstas, drebinamas, jie taip dainuoja, tarsi muedzina...
Malonu nubusti šiek tiek anksčiau net ir tada, kai keliesi ne savo noru. Nes pats jau kurį laiką nesugebu išropoti iš lovos anksčiau nei tiesiai prie pietų stalo. Jis dažniausiai būna tuščias, nes reikia ko nors dar ir pasigaminti. Dažniausiai verdu avižinę košę, kai pabosta, išsikepu kokį omletą iš dinozauro kiaušinio. Kol pavalgau, išgeriu kavos ir išsijudinu išbarstydamas iš galvos visus sapnų daikt...
Stačiu skardžiu leidžiamės prie upės. Vaikigalis drožia priekyje vos prisilaikydamas medžių šakų, kartkartėmis dribtelėdamas, bet tuojau vėl pašokdamas. Skaudamais, nelanksčiais sąnariais seku iš paskos. Nebūčiau sumanęs čia trenktis, jeigu ne jis. Neseniai perskaičiau, kad laukinius paukščius lesinti uždrausta, o gal tik nerekomenduojama. Štai jis – jau apačioje, pamoja man ir ima svaidyti trupinius į drumzliną upės vandenį. Pulkelis ančių su...
Netoli vieno tibetiečių viešbučio Kalimponge, prie „Amaro saldėsių“, yra katinas. Pirmąsyk jį pamačiau pakirdęs iš ilgo sapno, kokie sapnuojasi tik čia, Indijoje. Brėško. Akligatvy, tiesiai po mano nuomojamo kambario langu, kaukė morčiaus katės. Išsiropščiau iš lovos ir, lyg vedamas gyvuliško instinkto, dar iki galo nepabudęs, iššokau į lauką. Kad esu tik su trumpikėmis, supratau atsidūręs gatvėje. Apsidairiau...
Kas girdėti Danijos literatūros karalystėje? ...nemenkas pluoštas danų literatūros tekstų pažymint kelias svarbias datas: birželio 15 d. Danija minėjo Šiaurės Šlėzvigo (Pietų Jutlandijos) susijungimo su Danija šimtmetį, prieš 75 metus gegužės 5-ąją Danijoje oficialiai pasibaigė nacistinės Vokietijos okupacija, šiemet Danijos kultūros institutas mini veiklos Baltijos šalyse 30-metį, o 2021-aisiais sukaks 100 metų, kai Danijos Karalystė pripažino Li...
Prie miesto vartų rytą vakarą sėdėjo ruda lyg kava, juodai apsirėdžiusi senė, kuri duoną pelnėsi pasakodama istorijas. Ji prabilo: – Geidaujat išgirsti istoriją, mielieji ponas ir ponia? Ak, esu jų pasakojusi daugybę, daugiau nei tūkstantį, nuo tada, kai leidau jaunikaičiams sekti man pačiai gražias istorijas apie raudoną rožę, du skaidrius kalnų ežerus ir du prisirpusius lelijų pumpurus ir apie keturias glotnias lyg šilkas gyvates, sugniaužiančias mirtinam g...
Janas Brzechwa (tikr. Janas Wiktoras Lesmanas, 1898–1966) – lenkų poetas, prozininkas, vertėjas, daugiausia kūręs vaikams. Labiausiai išgarsėjo pasakomis apie Tiškutį. Prozos knygos suaugusiesiems išleistos tik po rašytojo mirties. Apsakymas „Vienatvė“ pasirodė 1968 m. rinkinyje „Drastiški apsakymai“ („Opowiadania drastyczne“), kaip ir anksčiau lietuviškai rinkinyje „Lenkų novelės“ (1989) i...
Dabar esu bevardis. Nebežinau, kiek metų sėdim čia ir kiek sėdėsim, kaip nežinau ir kas esu, ir kas tie du, kas naktį budintys šalia, linguojantys: trūnijam begalybę laiko ir iš kapaviečių išsiropščiame tik tuomet, kai jau sutemsta – nė nežinau, iš kur toks įprotis, gal net taisyklė (šią tvarką radom jau atvykdami ir neketiname jos griaut) taip ir susėdam ant suolelio šalia viens kito, taip net šilčiau (juokauju &ndash...
Virginia Woolf (1882–1941) – viena žinomiausių moderniosios anglų prozos kūrėjų. Išplėtojo sąmonės srauto techniką, padedančią atskleisti vidinį kūrinio veikėjų pasaulį. Jos pirmųjų dviejų romanų forma buvo realistinė, bet trečiasis („Džeikobo kambarys“) atkreipė dėmesį netiesioginiu pasakojimu ir poetišku impresionizmu. Svarbiausiuose romanuose – „Ponia Delovėj“, „Į švyturį“, „Bangos“, „Orlandas“...