Proza


Lidia Amejko (g. 1955) – lenkų dramaturgė, prozininkė. Novelių romanas „Mikrorajono šventųjų gyvenimai“, autorės teigimu, rašytas kaip dramos miniatiūrų ciklas ir iš pradžių buvo dalimis spausdinamas žurnale „Dialog“, o 2007 m. išleistas atskira knyga. Išverstas į prancūzų, vokiečių, vengrų kalbas. Novelėse archajiško šventųjų gyvenimų stiliaus parodija supinama su šiuolaikinės filosofijos bei teologijos sąvoko...


Jan Carson. Atvirukų istorijos

2020-04-28 19:58:50

Jan Carson – Šiaurės Airijos rašytoja, gyvenanti Belfaste. Dviejų romanų ir dviejų apsakymų autorė. Pirmasis romanas „Malkolmas Orindžas dingsta“ („Malcolm Orange Disappears“) pasirodė 2014 m. ir sulaukė kritikų dėmesio. Pirmasis apsakymų rinkinys „Vaikų vaikai“ („Children’s Children“) išleistas 2016-aisiais. 2019 m. pasirodė antrasis romanas „Kurstytojai“ („Fire Starters“). Jis autorei pelnė...


Kateřina Tučková – čekų rašytoja, dramaturgė, publicistė, parodų kuratorė bei meno istorikė. Jos knyga „Žitkovos raganos“ („Žítkovské bohyně“) 2012 m. gavo Čekijos bestselerio prizą, Josefo Škvoreckio prizą, 2013 m. – pagrindinio Čekijos literatūrinio apdovanojimo – „Mag­nesia Litera“ – skaitytojų prizą. Joje pasakojama apie Čekijos ir Slovakijos pasienyje, Baltųjų Karpatų regione, gyvenusią moterų...


Sergej Uchanov. skylė

2020-04-09 19:20:00

Sergejus Uchanovas – 1975 m. Barnaule gimęs, Sankt Peterburge gyvenantis rusų poetas, prozininkas; baigė Medicinos universitetą, tačiau pagal specialybę niekad nedirbo, 2002 m. debiutavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinius „Įžūli kalba“ („Дерзкий язык“, 2009), „Švilpt“ („Фьють“, 2014), apsakymų knygą „Juodoji sperma“ („Черная молофья“, 2011). Kūryba perversiška, erotiška, provokuoj...


Žiema... Atrodo, tik šioj miško apsuptoj sodyboj viskas taip, kad jau nėra ribos tarp dienos ir nakties, o tu nežinai, kada švinta, kada tirštėja prieblanda ir nusileidžia tamsa. Ar taip visada buvę, ar tik šiemet Dievulis siunčia tokį perspėjimą lyg žinią. Nors ką jau ten, taip būdavę visada, kai ateidavo žiema... Žiemos jiedu laukė, sakė, kad ji atneš baltą spalvą ir šviesą akims, kad bus jauku ir gera nuo žemės iki pat dangaus. Tada dar nesant...


  Gatvė, kurios pavadinimą žinome tik mes Visai neprieštaraučiau, jei ant lango būtų užklijuotas mano jausmų žemėlapis. Pro miegamojo langą matyti televizijos bokšto smaigalio švyturėlis. Jis visai galėtų tvinksėti tame lango žemėlapyje, žymėdamas tašką, kuriame kryžiuojasi visos gatvės. Susikirtimas tūkstančių gatvių. Kiekvieną sykį, važiuodamas namo Piritos plentu, palei kurį driekiasi dirbtinė „Marijos kalno“ kalva, galiu pora sekundžių stebe...


Galėtų suprasti kiekvienas: mokytojai reikalavo, kad algas jiems pakeltų 6 proc. ir jų pajamos būtų pamažu suvienodintos su aukštąjį išsilavinimą turinčių viešojo sektoriaus darbuotojų pajamomis. Iš pradžių Minist­ras pirmininkas Plenkovićius jų reikalavimus atmetė, ciniškai paklausęs, kodėl šie nereikalauja atlyginimą pakelti 100 proc., o po, neįtikėtina, vienintelio streiko (tiesą sakant, neatsirado ir streiklaužių) nepraėjus nė savaitei visiems vi...


Juanas José Arreola Zúñiga (1918–2001) – žinomas meksikiečių prozininkas. Vienas pirmųjų Lotynų Amerikos rašytojų, nusigręžusių nuo realistinio pasakojimo tradicijos ir fantastiniais elementais išreiškusių egzistencializmo idėjas. J. J. Arreolos Zúñigos kūryba įkvėpė vėlesnes rašytojų kartas ir padėjo susiformuoti magiškojo realizmo krypčiai. Subtilus siaubo apsakymas „Tarantulas“ („La migala&ldqu...


Paskutinį kartą kalbėjomės prieš penkerius metus. Išsiskyrėm be žodžių. Atsimenu, kad tau skaudėjo visą kūną. Dvi dienas tuščiais namų kambariais tik prasilenkdavom. Su savo motina nesikalbėjai, lygiai taip pat to vengiau ir aš. Su motinomis visada būdavo sunkiau kalbėtis. Žinai, tėti, prisimenu, kad įžengus pro namų duris apėmė keistas jausmas, toks keistas. Motina pasakojo, kad jau savaitę kambariai tame name buvo nekūrenti, net tas senasis pečius – kambaryje...


Jau retokai sutinkami tokie kalendoriai, kurie kabo ant sienos ir nuo jų įnirtingai kasdien nuplėšiamas lapelis. Arba verčiamais lapeliais, kurie tarsi prikalti prie stalo (dažniau biurokratinėje įstaigoje), vis dar nenukonkuruoti įvairių elektroninių planuoklių – patogu greitai ką nors brūkštelėti ranka kalbantis telefonu. Jei Vilnius būtų stalinis kalendorius, o visi skaičiai – namų numeriai, reklaminiai, dienos pietų kainos – jo dienų lapeliai? Apie ką Vilnius...