„Ir nedelsdamas išgėriau"Venediktas Jerofejevas Dviejų veiksmų dokumentinė pjesė su epilogu I veiksmas I scena Darganą rudenį Ventspilio rašytojų ir vertėjų centre jau trečią savaitę uoliai skrebena čia reziduojantys literatai: latvių poetė Maira (43 metų), vertėja Maima (38 metų), rusas poetas bei vertėjas Moreino (40 metų) bei lietuvis prozininkas Stepanas (42 metų). Stipendiatais motiniškai rūpinasi centro šeimininkė Ieva Andra (be metų). Susibičiuliavę literatai nekantriai laukia atvyk...
Lenkų poetas, eseistas, literatūros kritikas, bibliotekininkas Piotras Matywieckis gimė 1943 m. Varšuvoje. Daug metų dirbo Varšuvos universiteto bibliotekoje, buvo bibliotekos tarybos narys ir universiteto senato narys. Dalyvavo universiteto „Solidarumo" struktūrų veikloje, buvo vienas iš Varšuvos universiteto „Solidarumo" biuletenio redaktorių. Dvylikos poezijos knygų, trijų esė rinkinių autorius, sudarė svarbią lenkų poezijos nuo viduramžių iki XX a. antologiją „Nuo pradžių" („Od początku", 1...
Tą kartą tėvas manęs vos neužmušė. Būtų užmušęs, jei ne motina, kuri įsiterpė tarp mūsų ir išgelbėjo man gyvybę. Ji buvo tokia didelė ir tokia drąsi, galbūt net įgavusi antgamtinių galių ir tapusi tikra milžine. Dėl manęs ji rizikavo savo gyvybe.Tai buvo viena tų nuostabių dienų, kai jautiesi pakylėtas, įkvėptas, pilnas energijos, kai tu vyriausias ir tau šešeri ir, žinoma, tau, tau vienam, vieninteliam priklauso visas pasaulis, visa saulės nutvieksta didelio kambario erdvė ir tau, tau vienint...
Ak, tėtuk, aš mirštu! Trokštu užmigti, bet nepajėgiu. Mane ima miegas, bet akys nesimerkia. Na, kam man visa tai, kam man buvo reikalinga? Mamuk, išperėk mane antrąkart, kaip sakė vienas mano vaikystės draugas. Ne, niekad daugiau, niekad daugiau gyvenime! Man vieno karto užtenka. Ir tas iš tikrųjų nieko vertas. Ak, siaubas, kaip sumautai jaučiuosi. Niekam ir niekad gyvenime taip nėra buvę kaip man. Ir dar niekas nėra taip savęs nekentęs kaip aš dabar. Nekentęs ir niekinęs. Nesuprantu, kaip man...
Patraukiau į virtuvės sandėliuką išgerti poros taurių vyno – geriausi pusryčiai, kai viskas nesiseka. (V. Nabokovas) Baltas dūmas Baltą dūmą išvydę kaimynaispoksojo ilgai,vėliau paaiškėjo, kad Jurgis,malkų pritrūkęs, pradėjo dėt prakuromknygas. Gerai, sakė, šildo Žemaitė, Maironis, Vaižgantas,nuo Binkio kartais žiežirbos eina,nuo Baltušio, būna, net graužia akis, aišku, geriausiai kaitina tai Salemutė... Jurgis sakydavo, kadgera poezija, kaip ir boba,turi būti karšta, nes kitaip ji i...
Rodos, kuo daugiau mąstai ir giliniesi į kokį nors dalyką, tuo jis atrodo paprastesnis. Deja, kai bandai kapstyti dar giliau, supranti, kad taip nėra. Šiuo metu nesunkiai identifikuoju savo vardą ir pavardę (Agnė Vasiliauskaitė), gimimo metus (1992), gimimo vietą (kažkur Vakarų Lietuvoje), gyvenamąją vietą (Vilnius), amžių (20 m.), beveik užuodžiu bliuzo dvasią (matyt, tai lėmė gyvenamoji vieta), tingų charakterį (nežinau, kas tai nulėmė), magiškąjį realizmą („Šimtas metų vienatvės"). Viskas a...
– Ar skaitei Evaldo Janso „Odę rutinai"?– Joooo. Bukovskiui reikėtų slėptis...Iš pokalbių redakcijoje Prie Paskutiniojo Teismo durų būriavosi neramių žmonių būrys. „Kas dabar bus? Kieno dabar eilė?.." – šurmuliavo minia.Durys atsiveria ir išeina Rimvydas. O laimingas, o džiaugiasi, o šypsosi.– Ką sakė?! Ko klausė?! Ką reikėjo sakyti?! Ar egzistuoja Dievas?! – klausinėjo žmonės.O Rimvydas nieko nesakęs šypsodamas žengė ant nusileidusio debesėlio ir pakilo į dangų neatsigręždamas.Koks...
Italas Flavio Oreglio (g. 1958) – kabareto muzikantas, pianistas ir gitaristas, dainų autorius ir rašytojas. Nuo 1985 m. kūrė spektaklius ir laimėjo Rino Gaetano premiją. Išleido nemažai muzikinių albumų, tarp kurių „Melodijos & Parodijos" (1987), „Clownstrofobija" (1988), „Pajuokdamas įširdęs" (1994), kurių tekstų visuma sudaro pirmąjį Oreglio literatūrinį kūrinį „Juokiantis ir juokaujant" (1998). Nuo 1998 m. Oreglio dalyvauja televizijos laidoje „Zelig" ir nuo 2000 m. tampa šios laidos „K...
Jis išsyk privertė visus pasitempti lyg komanda „lygiuot!", kai su heraklišku užsimojimu atplėšė restorano duris ir palydimas smelkiančio žvarbos gūsio įbildėjo svetainėn. Švelnaus būdo padavėja neišdrįso užginčyti, kad „tokiems" čia ne vieta, sutiko lankytoją kaip didelį poną ir nužvelgusi nuo nenupurtytų batų paliktą sniego vikšrą pakvietė prie stalelio. Ilgas, turbūt dvimetrinis, apšepęs, periodiškų pagirių iškamuoto, bet kartu nežymiai filosofiško veido Sosnovskio barštis, nė nenusivilkęs...
„Šalin rankas, šalin!.. Šitas medis mano! Aš kirsiu!"Mergaitė Ū. (9 metai) Šūdvabalis Petras Petras kartą pusiau gulom priešais televizorių parvirtęs,Spec. technologijos brángvyniu savo kepenis gausiai vaišindamsIrgi plaučiams baltarusišką tavõrą meiliaĩ dovanodams,Išgirdo beldimą ir veikiai pabalo kaip šūds vakarykštis,Kai prieš savo veizolus ans žaliąjį vyrą išvydoIr baisiai drebėdams ir mikčiodams tarė „Ka-kas čia?"O tasai savo burną atvėręs patrūbijo biškį:„Atėjau pono Petro rakandus...