Elčinas Huseinbeilis yra vienas žinomiausių šiuolaikinių azerbaidžaniečių rašytojų – populiarus prozininkas, dramaturgas ir publicistas. Gimė 1961 m. gruodžio 23 d. Azerbaidžane, Džabrailo rajone. 1989 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Žurnalistikos fakultetą. Į literatūrą atėjo tautinio atgimimo ir Azerbaidžano nepriklausomybės atkūrimo metais. Parašė ir išleido apie 20 knygų. Daugelio romanų, apsakymų, esė ir publicistikos kūrinių autorius. Skaitytojai rašytoją pamėgo kai...
I Vidurvasaris. Dangaus skaidrumo vanduo, iš jo kyšo akmens kupra. Ant jos stovi berniukas ir ruošiasi nerti į vandenį. Krantai tamsiai žali, viliojantys, didingi, paslaptingi. Liauna berniuko figūra – kaip klaustukas: ar nuplauksiu? Ar į tą krantą? Kol kas jam regis, jog visas pasaulis – vienas didelis ir nesibaigiantis nuotykis. Tačiau, geriau įsižiūrėjus, kranto žalumoj šmėžuoja ir baugūs tarpekliai, ir skardžiai, ir žaibų zigzagai… II Pro praviras duris išskrido kanarėlė. Spalvota, grakšt...
Agustinas Cerezalesas, gimęs 1957 metais Madride, vienos garsiausių XX a. Ispanijos rašytojų Carmen Laforet ir literatūros kritiko Manuelio Cerezaleso šeimoje. Žinomas kaip rašytojas, žurnalistas ir scenaristas. Pirmenybę teikia smulkiosios prozos žanrui. Išleisti rinkiniai: „Perros verdes“ („Žali šunys“, 1989), „Libro sin título“ („Knyga be pavadinimo“, 1990) ir kiti. Agustín Cerezales DVIKOVA Jis nuleido šalmo antveidį ir prisidengė skydu. Kitoje geltonuojančių plynų laukų pusėje viskas sk...
„O jeigu dabar kas nors susprogdintų metro? – Goja nuryja tirštas seiles. – Tie, kurie išgyventų, vienas kitą paprasčiausiai sutryptų, kaip tas nuodingas baltauoges, ant kurių užmynus pasigirsta pokštelėjimas, ir permatomas baltymas ištykšta į šalis.“ Iš traukinio tarsi kraujas paplūdusi minia lėtai slenka kylančiais eskalatoriais. Staiga pastumta iš nugaros, Goja beveik kakta įsiremia į priešais krypuojančią juodaodę. Goja neturi kitos išeities, tik uosti salsvą, muilinį jos kūno kvapą. J...
Spaliuko žvaigždę prie krūtinės man prisegė slapta. Grįždama namo skubiai nusiplėšiau ant juodos mokyklinės prijuostės degančią žvaigždę – lyg slaptos gėdos žymę. Mano tėvai taip niekada ir nesužinojo, kad buvau įstojusi į spaliukus. Kaip elgiausi su priklausomybę spaliukams išreiškiančia žvaigžde, jau neprisimenu, tik žinau, kad tėvai jos niekada nebuvo aptikę. Jei būtų aptikę, tikrai prisiminčiau. Tikriausiai mokykloje buvau ta maža išsiblaškiusi nevykėlė, nuolat pamirštanti prisisegti žvaigžd...
Kalba netaisyta – Tamsta neseniai grįžote iš Paryžiaus. „Mūsų Dienų“ skaitytojams būtų malonu išgirsti apie Tamstos įspūdžius, išsivežtus iš Prancūzijos sostinės.– Tai kad sunku ką nors nauja ir bepasakyti – atsakė šypsodamas dailininkas. – Tamstų skaitytojai, tur būt, jau iš Tysliavos eilių žino, jog Paryžiuj yra Eifelio bokštas ir kai išeini į gatvę, tai aplink prancūzai ir visi prancūziškai kalba...– Taip, tai tikrai nuostabūs dalykai... Bet mums norėtųsi šį tą apie meną išgirsti. Ar yra Pa...
„Su žodžiais reikia būti labai atsargiems, jie nepastovūs – kaip ir žmonės.“José Saramago ERDVĖSNA Amerikiečių „Ana Karenina“ – didžiulis smūgis rusų kultūrai ir įžeidimas nebeklūpančiai, bet oriai atsistojusiai tautai.Kaip ji turėtų reaguoti?Tinkamiausia visaliaudinė reakcija būtų: Valstybės Dūma uždraudžia JAV piliečiams krikštyti vaikus Anos vardu.Tegul žino! MENŲ SĄVEIKA –AMŽINASVISUOMENIS Nuo seno nuo seno pilnavisokio supinto ir perpinto meno. Ar matei, kokius gražius ir visaip išp...
Maxas Aubas (1903–1972, tikrasis vardas Maxas Aubas Mohrenwitzas) visus savo literatūros kūrinius parašė ispanų kalba, nors be Ispanijos pilietybės turėjo dar tris – Vokietijos, Prancūzijos ir Meksikos. Įvairiažanris rašytojas, literatūros istorikas, kritikas. Ankstyvuoju kūrybos periodu jis prisidėjo prie avangardistinių judėjimų, yra sukūręs eksperimentinio teatro pjesių. Neretai laikomas vienu pirmųjų trumposios prozos rašytojų ispanų literatūroje. Max Aub STOVĖJOME TIES KRAŠTU Stovėjome...
Sninga didžiuliais tumulais.– Ubago kąsniai, – sako babytė, apkamšydama mane pūkine antklode. Bet man visai nešalta. Visas kūnas dega, nubertas mažyčių vandeningų pūslelių. Babytė tepa jas smaragdo spalvos vaistais, kuriuos prirašė miestelio daktaras, tampu panaši į varlę, bet niežėjimas kiek atslūgsta:– Išmarginsiu tave prieš Velykas, būsi tikras margutis, net mama nepažins, – sako babytė, pasitaisydama aprasojusius akinius. – Tai oras! Gal nors ant rytojaus išsipagadys, o tai net į bažnyčią n...
„Kartais turi imtis bjaurių darbų, – pasakė šamanas Nerguĩ ir nutilo.“ National Geographic „Ką veiksi šįvakar? Gal norėtum į kiną?“ – „Ai, šiaip labai užsiėmusi, bet į kiną visai norėčiau. O ką rodo?“ – „Argi svarbu, ką rodo, jei gera kompanija?“ – „Tikra tiesa, nesvarbu, ką rodo, jei gera kompanija“ – „Tai be penkiolikos septynios prie „forumo“?“ – „Ok, be penki...