Publicistika


1946 m. liepos 21-ąją Vilniuje išėjo pirmasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ (taip įprasta jį vadinti) jau 75-oji. Nuo tada išleista 3730 numerių. Regis, praėjo ištisa epocha. Keitėsi santvarkos, redaktoriai, autoriai, požiūriai, ideologijos... Žurnalo „Literatūra ir menas“ tiražas dabar siekia apie 1800 egzempliorių. Sukauptas didžiulis archyvas http://literaturairmenas.lt/archyvas/zurnalo...


Apžiūrinėju internetinės draugų jūros atostogas instagrame: baltas oro uosto sterilumas, asmenukė, padūmijusi Paryžiaus panorama, asmenukė, Prahos skveras, asmenukė, asmenukė... Hm, gana! Asmenukių žanro estetizmas ne man – ne iš blogos valios, bet, kad ir kiek žiūrėčiau į suančiasnapėjusias minas ar įvairiai persikreipusias pozas (tarsi siekiančias pagriebti žiūrovą už gerklės), pirmoji asociacija kažkodėl visada būna panaši: kelias dienas nesipraususio turistinio autobuso,...


  Turkiška kava ir armėniški triufeliai Teherane Teheranas – milžiniškas, permainingas autostradų, gatvelių, kvartalų labirintas, sukantis nuo aikštės prie aikštės, atkartojantis pastoges užkariavusių kregždžių skraidymo trajektorijas prieš saulėlydį ir beveik niekada neateinantį lietų. Vos juntama tirpstančio kalnų sniego atnešama vėsuma geriasi į lemputėmis iškaišiotas gyvatvores. Už jų – kavinės senų namų verand...


      Kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ (2021 05 21, Nr. 10) buvo išspausdintas Svenjos Flaßpöhler interviu su Norbertu Bolzu „Daugybė žmonių puikiai gyvena iš kitiems pumpuojamos baimės“. Jame pateikiama žmonijos esminio poveikio dabartiniam klimato šiltėjimui ir jo svarbos žmonijos (ne)išlikimui kritika. N. Bolzas antropogeninės klimato kaitos hipotezę pateikia kaip asmeninio tikėjimo ar netikėjimo ja klau...


Masono Grosso menų mokyklos Rutgerso universitete absolventams 1998 m. gegužės 21 d. pasakyta kalba   Šiandien čia susirinkome proga, kurią puikiai nusako oficialus jos pavadinimas – diplomų įteikimo, arba Pradžios šventė. Naujo etapo Pradžios diena. Išmintingi, kas šią dieną taip pavadino. Susitelkimas ties Pabaiga lengvai gali jus nuvesti į artimiausią barą, o naujos Pradžios, kad ir kur vestų, visuomet džiugios. Tiesa, turiu priminti, kad skiriatės nu...


Mirjam Stolk (Nyderlandai) į gestų kalbą verčia „The Roop“ dainą. „Youtube“ kadras   Esu lietuvių gestų kalbos vertėja iš Kauno. (...) Norėčiau replikuoti autorei Aurelijai Drevel dėl vieno iš pateiktų pavyzdžių straipsnyje „Kalba ir skaitmeninė tyla“( 2021-05-07, Nr. 9, p. 11). Straipsnyje rašoma: „Logograminiai rašmenys universalesni, juos galima atsieti nuo kalbos, taikyti plačiau (...). Taip pat gan ironišk...


× Nikodem Szczygłowski   Su viena iškiliausių šiuolaikinio Lenkijos teatro režisierių ir scenografių Agata Duda-Gracz susipažinau gana netikėtai. Ankstyvą pavasarį paskambino iš Klaipėdos dramos teatro ir pasiūlė bendradarbiauti: vertėjauti kuriant Agatos režisuojamą spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. Šv. Mato pašaukimas, scenos iš Erodo rūmų...


„Slankioti po miestą visada įdomu. Susitikimai patys tave pasitinka ir perkošia kiaurai. Sutikti žmonės atsiduria fotoaparate. Kartais jiems net nežinant. Bet dažniausiai užkalbinu ir pokalbis įvyksta arba ne. Gatvėje gyvenantys žmonės retai būna draugiški, skausmas ir liūdesys užgožia jų veidus ir mintis, papasakotos istorijos dažniausiai šiurpios – tai netekčių istorijos. Bet šypsena ir humoro jausmas nesvetimas ir jiems, viskas atvira, čia ir dabar. Gyv...


× Nikodem Szczygłowski   Ukrainoje vėl kyla nerimas, padėtis okupuotame Donbase kaista, o kaimynė žvangina ginklais pasienyje ir „diplomatiškai“ grasina, kad, jeigu jos interesų nebus paisoma, visiems maža nepasirodys. Tačiau vyksta ne tik hibridinis karas Ukrainos rytuose. Kova už ukrainiečių identitetą susiskaldžiusioje visuomenėje yra ne mažiau svarbi. Ukrainos žmonės sunkiai atsikrato ne tik sovietinio palikimo – vykdant įstatymą dėl dekomunizacijos i&sc...


Praėjusių metų pabaigoje istorikas Valdemaras Klumbys „Naujajame Židinyje-Aiduose“ skausmingai klausė: ar Lietuvai reikia istorikų? Praplečiant – ar reikia žmonių, kurie keltų esminius klausimus apie mūsų praeitį, o ne kurtų ideologija persmelktus pasakojimus? Ar reikia žmonių, tiriančių istorinę tikrovę, ar visgi reikalingi tik propagandistai, iš selektyviai parinktų praeities artefaktų statantys vis naujus paminklus?   V. Klumbiui rašant dar nebuvo ai&sca...