Publicistika


„Literatūros ir meno“ redakcija uždavė klausimus naujiesiems Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovams – režisieriams Kamilei Gudmonaitei, Antanui Obcarskui ir Eglei Švedkauskaitei.     LNDT – didelė valstybinė organizacija, daug narių, rašytų ir nerašytų taisyklių. Kiek turėsite autonomijos priimdami sprendimus? Ar tikite, kad galima įveikti inerciją? Antanas Obcarskas. Teatras iš prigimties yra inertiškas &ndash...


Ištrauka iš rašomos knygos apie piligrimystę Japonijoje „yurayura ゆらゆら“   Keliaudami Šikoku piligriminiu keliu ir lankydamiesi 88 šventyklose henro ne tik tarytum seka Kōbō Daishi pėdomis, bet ir tiki, ar bent jau nori tikėti, kad eina ne po vieną, o kartu su šiuo japonų šventuoju. Įsitikinimas įtvirtinimas japoniška fraze dōgyō ninin, kurią galima versti kaip „keliaujantys dviese“ arba „ta pati praktika...


Japonija niekuomet nebuvo mano svajonių šalis. Apie ją tiesiog negalvojau, tad niekad neįsivaizdavau, kad teks čia gyventi. Bet kai gyvenimas siūlo progas, kas aš tokia, kad nepasinaudočiau? Per dvejus gyvenimo tolimame pasaulio krašte metus nepaliauju stebėti ir stebėtis. Ir nors daugeliu aspektų japonų pasaulėžiūra, tradicijos, įpročiai visiškai kitokie, esama ir panašumų. Tad gyvendama toli nuo namų ne tik mėginu pažinti naują kultūrą, bet ir daugiau galvoju...


× Marijus Gailius Elektroninės muzikos grojikas ir renginių organizatorius Romas Giriūnas, dar žinomas kaip Doctah Jahngle arba Cr-edit, jau 10 metų kiekvieną ketvirtadienį kviečia jungle ir drum and bass žanrų gerbėjus į „Rastadienį“, kuriame iki paryčių griaudėja bumčikai ir pakratuškės. „Rastadienis“ – tai, ko gero, ilgiausiai gyvuojanti renginių serija Lietuvos naktinės scenos istorijoje.Renginio pavadinimo dalį sudaro nuoroda į rastafarizmą &ndash...


2022 01 09 Pusė pakelio jogurto, ketvirtis raudono svogūno, citrina, kandžių buveine tapusios avižinės kruopos, rožinio kvarco masažuoklis viršutinėje šaldytuvo lentynoje, juodos šlepetės už 10 eurų, pusė stiklinės vandens ant stalelio prie lovos. Toks mano natiurmortas nekinta daugiau nei 11 metų gyvenant tarp dviejų šalių – Lietuvos ir Belgijos. Tai konstanta, į kurią sugrįžtu pasiklydusi.     Nebeskiriu kalbų ir akcentų, kuriais derėtų kalbėti...


Narius Kairys. Šikoku henro

2023-02-24 07:32:27

Ištrauka iš rašomos knygos apie piligrimystę Japonijoje „yurayura ゆらゆら“   2020 m. Šikoku piligrimystės istorijoje bus apibraukti juodai: balandžio 20-ąją, pirmadienį, 45-ą mano piligriminės kelionės dieną (kaip tik tądien, jei nebūtų atšaukę bilietų, turėjau skristi atgal į Lietuvą), dėl Japonijoje paskelbtos nepaprastosios padėties, sparčiai kylant susirgimų skaičiui, pirmą kartą per daugiau nei tūkstantį metų užsidarė beveik visos 88 &Scaro...


Kiekviena biblioteka ir skaitykla turi savitą, sudėtingą socialinį gyvenimą. Nuolatiniai skaitytojai buriuojasi, kas rytą laukia, kol biblioteka atvers duris, nes gyvenimas už jos ribų tiesiog per daug triukšmingas, per daug žmonių, sirenų ir blyksinčių šviesų. Bibliotekų sienos suteikia prieglobstį, savitą mikrokosmą. Didelę socialinio gyvenimo dalį sudaro bibliotekininkės, kurių biurokratinis dosnumas kartais sutaupo delspinigius ar atveria duris į puslapius, kurie antraip būtų u...


× Lina Laura Švedaitė Su teatro režisieriumi Artūru Areima susitikome likus porai dienų iki spektaklio „Amokas“ premjeros. Kalbėjomės Ateities gatvėje įsikūrusio A. Areimos teatro persirengimo kambaryje. Čia sukinėjosi ir aktorius Rokas Petrauskas. Pokalbiui įpusėjus netikėtai atsisukau ir pamačiau „Amoko“ veikėją, stebintį mus pro akinius nuo saulės.   Režisierius Artūras Areima   Kokia „Amoko“ tema? Šis spektaklis yra apie...


Įsiminiau frazę iš pokalbio su vienu rašytoju – dabar dažnas jaunas kūrėjas joja ant traumos arkliuko. Eskaluoti savo tamsiąsias gelmes ir žaizdas tapo madinga? Galbūt tai akmenys ir į mano daržą: niekaip nepabėgu nuo vidinio traumos pasaulio. Nei gyvenime, nei poezijoje. Stipriausiai tamsos atoveiksmį pajuntu, kai asmeniniame gyvenime viskas klojasi stabiliai ir palankiai. Sapnuoju plėšikus, grasančius man peiliu, senąjį sovietinį daugiabutį, kuriame ant radiatoriaus...


Kasdien prasilenkiame su šimtais žmonių – keliskart daugiau už Dunbaro skaičių. Kaip lengva juos visus ignoruoti, žiūrėti kaip į nebylius kompiuterinio žaidimo personažus ir nepastebėti jų mažų keistenybių. „Pakeleiviai“ yra tęstinis projektas, kuriuo siekiama suprasti, kaip keičiamės patys, kai pradedame stebėti aplinkinius. Tekstas rašomas troleibusuose, autobusuose bei kitose visuomeninio transporto priemonėse.   Likus porai dienų iki atostogų, prie&sc...