Publicistika


 Pernai ištvėrusi pirmąjį gyvenime karantiną išėjau į pirmąją piligriminę kelionę, kuri šiek tiek padėjo susiorientuoti savyje ir šiame pakitusiame pasaulyje. Per šešias dienas keturios moterys su kuprinėmis nuėjo 113 kilometrų, aplankė daugybę bažnyčių ir prikaupė keisčiausių dvasinių patirčių. Mūsų nuotykius aprašiau naujoje knygoje, kurioje kaip tik dabar dėlioju paskutinius akcentus – vienas detales šiek tiek paryškind...


Šiandienos politinėse batalijose dėl šeimos sampratos sveikintinas bet koks bandymas ramiau pasiaiškinti diskutuojamus dalykus. Tad ramiai svarstydamas Dalius Jonkus („Literatūra ir menas“, Nr. 11, 2021 06 04, – red. past.) pamėgino dekonstruoti prigimtinės šeimos sąvoką. Politinė autoriaus mintis akivaizdi: jei negalima aiškiai apibrėžti prigimtinės šeimos, vadinasi, šeima galima laikyti bet ką, kad ir bendrą homoseksualių žmoni...


× Lina Laura Švedaitė   Su Juliumi Sasnausku susitikome Vilniuje, prie Bernardinų bažnyčios Čagino varpinės. Gėdingai vėlavau. Tada ėjome vienuolyno koridoriais, nukabintais Antano Sutkaus fotografijomis, kol pasiekėme vienuolyno kiemą – čia stovėjo du dailūs suoliukai, žydėjo gėlės ir čiulbėjo paukščiai. Rojus žemėje, pagalvojau. Pro krūmus veržėsi mašinų ūžesys, gatvės darbininkų bildesys, rusiški keiksmai. Prisėdome, Julius užsirūkė, o mano kojas...


Prieš gerą dešimtmetį, kai internetas dar buvo jaunas, asmeninės kai kurių mano draugų ir pažįstamų paskyros nuolat skęsdavo įvairių feel good paveikslėlių jūroje, ypač patvinstančioje prieš įvairias metines šventes. Uoliausiai šioje meminės sklaidos sferoje darbavosi mūsų moteriškasis sekretoriato ir buhalterijos kolektyvas, atsiųsdavo visko: nuo pūkuotų kačiukų iki motyvacinių gamtinių idilių, iš kurių labiausiai  įstrigo vienas, regis, gan...


„Pamatę viešosiose erdvėse gulinčius žmonių kūnus neapsirikite – jie nebūtinai padaugino... Arba padaugino ne to, apie ką galbūt pagalvojote. Apsidairykite ir įsiklausykite: galbūt iš kažkur sklinda poezija ar ramus balsas iš dangaus pasakoja apie valstybės ir literatūros santykius. Jei taip, vadinasi, šie žmonės čia guli norėdami geriau sugerti iš eterio sklindančias mintis, geriau jas įžeminti visu įmanomu kūno paviršiumi prigludę prie &sca...


Meno istorijos profesorius, publicistas ir muzikas Jörgas Schelleris (Šveicarija) svarsto apie vakariečių santykį su Rytų Europos šalimis, be kita ko, atsigręždamas į šių praeitį. Straipsnis į rankas pakliuvo, kai Lietuvoje vyko šeimos gynimo maršas. Apžvalgininkai internetiniuose portaluose tarsi lenktyniavo, kas originaliau pasišaipys iš atsilikėlių runkelių. Ironija, sarkazmas, sodrūs epitetai. Gal būta ir rimtesnių svarstymų, bet tokių ne...


1946 m. liepos 21-ąją Vilniuje išėjo pirmasis savaitraščio „Literatūra ir menas“ numeris. Ši vasara „Litmeniui“ (taip įprasta jį vadinti) jau 75-oji. Nuo tada išleista 3730 numerių. Regis, praėjo ištisa epocha. Keitėsi santvarkos, redaktoriai, autoriai, požiūriai, ideologijos... Žurnalo „Literatūra ir menas“ tiražas dabar siekia apie 1800 egzempliorių. Sukauptas didžiulis archyvas http://literaturairmenas.lt/archyvas/zurnalo...


Apžiūrinėju internetinės draugų jūros atostogas instagrame: baltas oro uosto sterilumas, asmenukė, padūmijusi Paryžiaus panorama, asmenukė, Prahos skveras, asmenukė, asmenukė... Hm, gana! Asmenukių žanro estetizmas ne man – ne iš blogos valios, bet, kad ir kiek žiūrėčiau į suančiasnapėjusias minas ar įvairiai persikreipusias pozas (tarsi siekiančias pagriebti žiūrovą už gerklės), pirmoji asociacija kažkodėl visada būna panaši: kelias dienas nesipraususio turistinio autobuso,...


  Turkiška kava ir armėniški triufeliai Teherane Teheranas – milžiniškas, permainingas autostradų, gatvelių, kvartalų labirintas, sukantis nuo aikštės prie aikštės, atkartojantis pastoges užkariavusių kregždžių skraidymo trajektorijas prieš saulėlydį ir beveik niekada neateinantį lietų. Vos juntama tirpstančio kalnų sniego atnešama vėsuma geriasi į lemputėmis iškaišiotas gyvatvores. Už jų – kavinės senų namų verand...


      Kultūros žurnale „Literatūra ir menas“ (2021 05 21, Nr. 10) buvo išspausdintas Svenjos Flaßpöhler interviu su Norbertu Bolzu „Daugybė žmonių puikiai gyvena iš kitiems pumpuojamos baimės“. Jame pateikiama žmonijos esminio poveikio dabartiniam klimato šiltėjimui ir jo svarbos žmonijos (ne)išlikimui kritika. N. Bolzas antropogeninės klimato kaitos hipotezę pateikia kaip asmeninio tikėjimo ar netikėjimo ja klau...