Publicistika


Kalbama, kad rankraščiai nedega. Dažniausiai omenyje turima konspiracijos teorija: esą kažkur kažkas paslėpta. Kita prasme rankraščiai nedega, kai sugalvota ir išnešiota mintis jau išskleista, apgalvota, liko tik ją užrašyti. Rankraščiai nedega, nes apgalvota knyga ar straipsnis yra intertekstualūs ir intencionalūs. Šia pras­me nedega ir neparašyti Jūratės Baranovos tekstai paskutiniame jos projekte. Tačiau kaip apmąstyti jos tek...


× Lina Simutytė   Greta Jalmokaitė – kino ir teatro dramaturgė bei menų terapeutė. Po emigracijoje praleisto dešimtmečio grįžusi į Lietuvą Greta jau spėjo įgyti naują specialybę ir prisidėti prie svarbių socialinių pokyčių Vilniaus miesto psichikos sveikatos bei Ruklos pabėgėlių centruose, pastarajame dirbo su moterimis iš Irako ir Kurdistano. Šiandienė jos misija – menų terapijos sesijos beglobiams vaikams iš Ukrainos. Su Greta kalbamės apie...


Mano sūnui dvylika. Labai norėjau, kad jis būtų knygų žmogus. Skaito, tačiau trauka skaitmeniniams pasauliams didesnė. Vedėme į Valdorfo ir lauko darželius, paskui – mokykla. Šeštokai, sukišę nosis į planšetes, kuriantys pasaulius iš skaitmeninių blokų. Prieš miegą kalbamės. Noriu sužinoti, su kuo tądien draugavo, pešėsi, kaip jautėsi. Vietoje to – prašymai klausinėti apie mėgstamiausius žaidimus. Geriausia pramoga – maigy...


× Jurga Tumasonytė   Šį kartą apie knygas kalbėjausi su vaikais, buvo įdomu sužinoti, kokias knygas jie mėgsta, ką mano apie rašytojus ir daugelį kitų mane, kaip suaugusią, gluminančių dalykų, tarkime, žiaurumą pasakose. Į klausimus sutiko atsakyti skirtingo amžiaus skaitytojai – Sara Vildžiūnaitė (14 m.), Ūla Jurevičiūtė (10 m.) ir Gangas Brazauskas (8 m.)   Autorė - Ūla Jurevičiūtė   Kada išmokai skaityti? Ūla. Darželyje turėjau draugę, ku...


× Jurga Tumasonytė   Lapkričio 16–19 d. Vilniuje vyko „Kūrėjų sala“ – vaikų literatūros industrijos renginys vaikų knygų kūrėjams, agentams, leidėjams ir studentams. Šių metų tema – žmogaus teisės ir įvairovė vaikų literatūroje. Kalbėta apie stereotipus ir jų laužymą, migracijos, negalios, lyčių temas literatūroje. Patirčių (know-how) dienoje, organizuojamoje kartu su „Pop Up Projects“ (Didžioji Britanija), dalyviai dalinosi savo pati...


Kai su latvių bestselerio „Mane vadina Kalendoriumi“ autoriumi Andriu Kalnuozuolu elektroniniu paštu sutarėme susitikimo laiką, jis dar pridėjo pastabą: „You have a nameday today by Latvian calendar. No joke.“ („Tavo vardadienis šiandien pagal latvišką kalendorių. Nejuokauju.“) Vardadienių žinojimas – pagrindinė romano herojaus Oskaro savybė ir didžiausias talentas. Jis yra tylenis sociofobas, o vardadienių išmanymas –...


Didžiam stebėtojui, egzistencialistui ir šamanui Werneriui Herzogui rugsėjį sukako 80 metų. Neseniai pasirodžiusioje autobiografijoje jis atskleidžia glaudų rašymo ir režisūros ryšį savo kūryboje.     Werneris Herzogas ne kartą yra sakęs, kad jį pergyvens ne filmai, o knygos. Mačiusiems jo filmus „Šrošekas“ („Stroszek“, 1977), „Agirė, Dievo rūstybė“ (1972), „Fickaraldas“ (1982), „Voicekas&ldqu...


„Šeima yra dezinformacijos lopšys“, – vis pastebi veikėjai naujame režisieriaus Noah Baumbacho filme pagal Dono DeLillo knygą „Baltas triukšmas“ („White Noise“). Šeiminės komunikacijos šablonai niekada nenuvilia: emociškai nepasiekiamas vyras, nuolat šaukianti ir pavargusi mama, niekieno neišklausyti ir nesuprasti paaugliai. Tie žmonės, kurie turėtų mus suprasti geriausiai, atrodo, labiausiai mūsų i...


× Lina Laura Švedaitė   Su kino kūrėju ir visuomenės veikėju Romu Zabarausku kalbamės apie šiandienius kino industrijos ypatumus. Ir jeigu šis pokalbis būtų filmas, stambiame plane matytume, kaip Romas kartais nutyla, sveria žodžius, dirsteli po stalu. Paradoksalu, tekste šito nematyti. Lapkričio pradžioje „LRT plius“ rodys du jo filmus – „Advokatas“ (2020) ir „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (2016).     K...


Sėdžiu prie tuščio popieriaus lapo, o mintimis esu nusikėlęs į vaikystę. Vaikai paprašė trumpai pakomentuoti piešinėlį „Kiemas“, kurį laisvalaikiu nupiešiau. Bandžiau pavaizduoti kieme praleistas vaikystės dienas. Viskas sudaryta iš fragmentų, bet tokia turbūt ir yra mūsų atmintis... Dažniausiai į jį užsuku prabėgomis, nekreipdamas dėmesio į šį pilką, apleistą, nykų kampą ir šalia esančio namo sienas, jau šešias de&scaro...