Publicistika


 Turbūt baisiausiu akademinės leksikos žodžiu man tapo „klasteris“: tarsi koks terminologinis (termitologinis?) Kthulhu1 jis vis pasirodo kur nors vidury institucinės kalbos sakinio ir tada jau beveik regi klastingus švietimo globalizatorių dalgius, besikėsinančius užplumpinti lietuvių kalbą lygioje vietoje. Keisčiausia, kad net ir patys suklasteriuotieji dažniausiai gerai nežino, ką šis terminas reiškia: lyg ir kelių kabinetų veiklos sujungimą, lyg ir pana&...


  Maži vaikai savaime išmoksta kalbą – be vadovėlių ir VLKK nurodymų. Ar iš to plaukia išvada, kad apskritai žmonės vartoja kalbą taip, kaip iš prigimties čiulba paukščiai, riaumoja meškos ir miaukia katės? Jeigu taip, gal ir mokykloje nereikėtų mokyti lietuvių kalbos? Tiesą sakant, daugeliui to ir užtenka – visi moka kalbėti ir susikalba. Tačiau tie, kurie kalba ir rašo viešojoje erdvėje (išskyrus socialinius tinkl...


 × Gytis Norvilas   2020-ųjų spalį „Literatūroje ir mene“ pradėjome spausdinti karantininį chirurgo, fotografo Artūro Milašausko dienoraštį. Pats A. Milašauskas apie save yra rašęs: „Gimė 1955 metais. Vedęs. Du sūnūs – jau suaugę vyrai. Gimus anūkei, išleido pasakų knygelę. Sulaukęs anūko, parašė kitą. Pasipylus kitiems anūkams, pasijautė tikroje pasakoje. Rašyti liovėsi. Senelis subrendo. Baigęs Vilniaus...


 Abi jos gali apimti visus gyvenimo reiškinius. Bet kuri padėtis ar būklė gali būti tiek laisvės išraiška, tiek grandis vergijos grandinėje. Todėl iš išorės jos beveik neatskiriamos. Riba tarp jų plona kaip siūlas ir veik neapčiuopiama, nematoma. Iš to, kad žmogus groja smuiku, laksto motociklu, įnikęs į knygas ar medituoja, neįmanoma pasakyti, ar jis laisvas, ar vergauja. Gali būti ir vienaip, ir kitaip. Jeigu groti smuiku buvo žmogaus šird...


 Pasaulį toliau kamuojant COVID-19 pandemijai, vis dažniau pasigirsta mėginimų ieškoti atsakymų į keb­lią nūdienos padėtį literatūros kūriniuose. Albert’o Camus „Maras“, Gabrielio Garcíos Márquezo „Meilė choleros metu“ ar Danielio Defoe „Maro metų dienoraštis“ išgyvena renesansą ir yra graibstyte graibstomi iš knygynų. Tad nenuostabu, kad šiame kontekste Thomo Manno „Užburtas kalnas“,...


× Lina Laura Švedaitė   Iniciatyvos „Gatvės gyvos“ (www.gatvesgyvos.lt) pradininkas Albertas Kazlauskas, braidžiodamas po sostinės rajonus ir rinkdamas informaciją ekskursijoms, yra tapęs plačiojo miesto istorijos ir kismo liudininku. Tiek svečius, tiek vietinius jis kviečia ištrūkti iš senamiesčio burbulo ir pamatyti Vilniaus visumą. Atsisėdome Giedraičių gatvėje ant suoliuko. Įraše girdėti mašinų gaudesys, ispaniškai kalbanti p...


Lietuvos bibliotekininkų draugija pristato Marinos Cavazzaʼos (nuotraukos) ir Eglės Kačkutės (tekstas) parodą „(Dirbančios) motinos portretas“ apie išsilavinusių motinų migrančių gyvenimo ir profesinius pasirinkimus bei galimybes. Paroda kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros ir motinystės ir/arba tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos, profesionalių ekspatriančių motinų ir tėvų portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu...


  Poezija Irano kasdienybėje Lipu Teheraną supančių kalnų keliuku. Virš galvos girdžiu, kaip kažkas deklamuoja apie sniege dingusias ašaras. Dangaus mėlynėje boluoja viršukalnės. Prasilenkiu su dviem vyriškiais. Pasisveikina ir nueidami antrina vienas kitam naujomis eilutėmis. Kalnai, dangus tikrai įkvepia. Deja, mano smegenų vingiuose poezija neįsirėžusi, tad tyliai nuryju keistą ir džiugų graudulį. Bet ir nebestebina, kai iraniečiai kartais kasdienius dalykus...


× Toma Gudelytė   Andrea Griffante (g. 1980) – italų istorikas, VDU ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, kelių monografijų apie Baltijos valstybes Pirmajame pasauliniame kare ir Stasį Šalkauskį autorius, radijo laidos „Orienti d’Europa“ („Europos Rytai“) kūrėjas, pažindinantis italų klausytojus su Baltijos regiono kultūra ir istorija. Įrašant Holokausto aukų minėjimo dienai skirtą laidą aptarėme Italijoje ir...


Valentina Pisanty – italų semiologė, Bergamo universiteto profesorė, įvairių monografijų ir straipsnių apie atminties politiką, rasizmo retoriką, Holokausto neigimą ir menkinimą Europoje autorė. Knygoje „Atminties sargai ir ksenofobiškos dešinės sugrįžimas“ („Bompiani“, 2019) konstatuoja, kad bendra pastarųjų 20 metų Europos Sąjungos atminties politika nepasiteisino ir net savaip pastūmėjo link sąmokslų teorijų, neapykantos kalbos ir antisemitizmo apra...