Esu pardavėjas. Parduodu prekę. Pirkite. Mano prekė – tai Betoniniai triušiai. Norite pasiklausyti muzikos? Norite paskaityti poezijos? Pirkite. Šiandien ypatingas pasiūlymas – du už vieno kainą. Taip taip, Jums nepasigirdo. Tik Jums ir tik šiandien speciali akcija.Apie Betoninius triušius sunku kalbėti, nes tuo pačiu metu reikia kalbėti ir apie muziką, ir apie poeziją (ne, tai ne dainuojamoji poezija). Sunku kalbėti, nes reikia rasti tinkamas sąvokas. Kaip pavadinti Betoninius triušius? Poet...
Štai liepos 13-osios vakare Nidoje vėl įsiūbuotas Thomo Manno festivalis, jau septynioliktasis, tarptautinis, kaip visad – dvikalbis, sukviečiantis tiek lietuvišką, tiek vokišką auditoriją, ir kaip visad viliojantis įvairiažanre programa. Pirma, tai Muzikos programa (kasvakariniai koncertai Evangelikų liuteronų bažnyčioje), į solidžias vėžes įstatyta šviesaus atminimo Onos Narbutienės; antra, Žodžio programa, patyrusi daugiau metamorfozių, dabar labiau orientuojama į bendresnį manniškojo intel...
Ten, kur baigiasi asfaltas, prasideda Baltarusija. Tokį išminties ar, tiksliau, pastabumo perliuką neretai tekdavo išgirsti vaikystėje iš patyrusių keliauninkų. Reikia pridurti, kad tas perliukas maloniai sukutendavo tautinius jausmus, štai kokie mes, mūsų keliai geriausi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Kaip prisimename – tiesa, tokių prisimenančių vis mažėja dėl natūralių priežasčių – anais laikais Tarybų šalyje sienų tarp broliškų respublikų nebuvo. Na, gal ir stovėdavo koks stulpa...
Meteorologai prognozuoja, kad artimiausius dešimtį metų mūsų vasaros bus gana šlapios. Turiu pripažinti, kad man tai visai patinka. Vasaros lietus yra pats geriausias. Jis sugrąžina prisiminimus apie vaikystės atostogas: malonų paplūdimio kvapą lyjant; tą nepaprastą jausmą, kuris apimdavo per liūtį maudantis jūroje; džiaugsmą, kai užsiglaudęs vėsioje autobusų stotelės pastogėje valgydavau ledus vafliniame indelyje žinodamas, kad jie nesutirps ir neapvarvins rankų; ramybę, užkandžiaujant auto...
Darbas veja darbą ir nematyti jokio kranto. O vasara jau įsibėgėjo, nepajusi kaip atšniokš ruduo. Gatvės pilnos vaikų, merginų ir dykinėtojų, miestas kalba daugybe kalbų, o piratai-balandžiai, pikiruodami tarp žmonių, daužo jiems sparnais per ausis. Pavydžiu turistams, kurių ritmas sulėtėjęs, pritaikytas prie saulės ir debesų kaitos: jie spokso užvertę galvas į bažnyčių kryžius ir tuoj pat juos pamiršta, o tam, kad nepamirštų, viską aplink fotografuoja. Tačiau garantuoju, jog paskui pamiršta i...
Dėl dailininkės BRONISLAVOS JACEVIČIŪTĖS JĖČIŪTĖS mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga Dėl dailininko VLADIMIRO KASATKINO mirties nuoširdžiai užjaučiame gimines ir artimuosius.Lietuvos dailininkų sąjunga...
Praeitą dešimtmetį Lietuvoje apsilankiusiam svečiui iš kaimyninės šalies būtų susidaręs įspūdis, kad Marijos žemėje egzistuoja bent primityvi komiksų kultūra – tuo metu spaudos kioskuose ir prekybos centrų lentynose dar nesunku buvo rasti mokyklinio amžiaus vaikams skirtų spalvotų žurnalų su vaizdų sekomis. Sėkmingesni tokių leidinių pavyzdžiai ankstyvaisiais XXI amžiaus metais sugebėdavo išsilaikyti rinkoje keliolika mėnesių, o šiandien jau legendomis tapę leidybos perlai – net keliolika metų....
Terasoje sutemos dienos plyšiuosežvakė miegūstai gundo drugiuspaskutinis jų buvimo atodūsistrupina tylą motina krėslo glėbysūnus motinos glėbydrauge ant nakties keliųtyli iš meilės jų būtis ir vabzdžių mirtis –toks vienlaikiškumas Klanai Wisławai Szymborskai gerai iš vaikystės menu tąjį džiaugsmąkai vasarą lydavo ir šilti šuoraitartum srautai jungė dangų ir žemę išbėgdavau be apsiausto ir batųkeldavau rankas ir tįsodavaustovėjimo-kryčio...
Lenkijos kino kronikos kaip „idealaus idėjos pamato" dokumentas Kronikos, žinomos nuo Galo Anonimo laikų, buvo kuriamos ir komunistinėje Lenkijoje. Tačiau jose galima įžvelgti akivaizdų kronikininko subjektyvumą. O juk objektyvumas yra pagrindinis kronikos bruožas. Objektyvus tikrovės vaizdavimas – jeigu ir nepasiekia efekto – bent jau privalo būti jos tikslas. Žiūrint Lenkijos kino kronikas, tuos jau istorinius Lenkijos Liaudies Respublikos realijų įrašus, neįmanoma nepastebėti situacijų, žm...
I. Kas buvo Jerzis Giedroycas ir „Kultura" man ir mano kartai? Žinoma, nekalbu savo kartos ar kokios nors jos grupės vardu. Niekas man nepatikėjo tokio vaidmens. Vis dėlto kalbu kaip atstovė šios, o ne kitos kartos. Kartos, gimusios po Jaltos, išauklėtos socialistinėse mokyklose. Mūsų tėvai juk apskritai buvo idėjiniai komunistai, marksistai; ilgainiui Lenkijos jungtinės darbininkų partijos atžvilgiu jie užėmė revizionistines pozicijas, o dar vėliau daug jų negrįžtamai atsisakė komunistinių p...