Publicistika


Grigorijus Kanovičius, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą. Po karo grįžo į Vilnių, debiutavo kaip rašytojas. Nuo 1993 metų gyvena ir kuria Izraelyje. Prozininkas, dramaturgas, vertėjas dalijasi mintimis apie savo rašymo kelią, santykį su pasauliu, meno ir kasdienybės paslaptį. Susirašinėjo Deimantė Daugintytė. Literatūrologas Petras Bražėnas Jūsų rašymo stilistiką vadina atpažįstama, išsiskiriančia iš kitų. Kaip pats lavinote savo rašytojo balsą, ar turė...


Stepas Eitminavičius. Kuratorė

2012-11-29 17:12:46

Kalbėdami apie Viktoriją Daujotytę-Pakerienę pradedame nuo vieno vaidmens – profesorė. Šis žodis pernelyg oficialus, lyg ir nutrina asmens individualumo niuansus. Vis galvodavau, kaip galėčiau glaustai charakterizuoti mokslininkę, akademikę. Neseniai supratau – mūsų kursas išsiskyrė tuo, kad Viktorija Daujotytė-Pakerienė bendravo su mumis kaip kuratorė (buvome pirmieji studentai, su kuriais atliko šį įpareigojimą).Prieš Kalėdas esame skatinami ar patys pajuntame būtinybę prisiminti žmones, kurie...


Diskusijos

2012-11-28 16:25:00

klik...


Užuojautos

2012-11-28 06:10:18

Nuoširdžiai užjaučiame dailininką Viačeslavą Jevdokimovą dėl sūnaus mirties.                                                                Lietuvos dailininkų sąjunga Nuoširdžiai užja...


Anksčiau Kaunas buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi, jo didinga architektūra, legendinės kavinės kvietė į miestą – taip ir įsivaizduoju ilgus aristokratiškus pasivaikštinėjimus. Ir dabar jis kviečia – kartais silpniau, kartais taip stipriai, kad net nežinai, ką pasirinkti.Kauno menininkų namai. Spalio 12 d. stebėjau projekto „AtRasTi“ pasirodymą. Skrajutėje teigiama, kad šis projektas jungia ir profesionalius, ir dar jaunus, eksperimentuojančius menininkus. Tą vakarą negausi publika susirinko pažiū...


„Rašyme ir kalboje, kaip ir kiekviename santykyje, nieko neasmeniško nėra.“Dalia Staponkutė Latvijos kompleksas Atsimenu, kai mokiausi Rygoj, tarp mūsų buvo vienas vaikinas iš svajonių šalies – Amerikos. Kartą per pokalbį mestelėjo, esą angliškai šnekam kaip antrokai. Susižvalgėm ir paklausėm jo: „O kiek kalbų moki tu?“ Sutriko amerikietis. Ir pasinėrė į taip mėgstamą bulvių košę, palikęs klausimą atvirą. Tuo metu mes mokėjom (ar iš dalies mokėjom) tris kalbas: gimtąją, anglų ir latvių. Rusų n...


Pareigūnai rūsčiais veidais, įdėmiai apžiūrinėjantys automobilio saloną, naktinį dangų skrodžiančios radarų šviesos, metaline tvora aptvertas miškas greta plento, už kurio plyti svetimos valstybės teritorija… Ne, tai ne prisiminimai iš sovietmečio, kertant geležinės uždangos sienas, ir ne filmo kadrai, o tikras, dabartinis Vilniaus krašto apylinkių gyvenimas. Visų, norinčių pravažiuoti siaurutį lietuviškos žemės ruoželį, supte apsuptą Baltarusijai priklausančios teritorijos, laukia bent simbolin...


Vladas Braziūnas – poetas, be kita ko, ir tarmiškų eilėraščių autorius, vertėjas. Tačiau paauglystėje svajojo tapti ornitologu. Apie posūkį į literatūrą, pirmosios knygos kelią, gyvenimą tarp dviejų upių, dviejų kalbų, apie susitikimų su šiandienos moksleiviais patirtis kalbasi Deimantė Daugintytė. Jūsų biografijoje radau įdomų susidūrimą su sovietine cenzūra. Leidyklai pristatyta pirmoji knyga pavadinta „idėjiškai ir meniškai nebrandžia“....


Sergejus Kanovičius šiuo metu gyvena Briuselyje, turi Lietuvos ir Izraelio pilietybes. Poetas, visuomenės veikėjas dalijasi mintimis apie žydų istorijos ir tautiškumo, lietuviškumo sampratą. Susirašinėjo Deimantė Daugintytė. Augote kultūros aplinkoje: mama – literatūros redaktorė, tėvas – rašytojas. Kokios vertybės buvo diegiamos, kas buvo Jūsų autoritetai? Didžiausi mano autoritetai buvo ir yra mano Tėvai bei mano seneliai. Manau, kad didžiausia vertybė, kurią įdiegė Tėvai, buvo niekada jokio...


Diskusijos

2012-11-21 21:02:33

...