Publicistika


Man nėra žinomas nė vienas lietuviškas tekstas apie Robertą Johnsoną – visų laikų įtakingiausią bliuzo muzikantą. Muzikos profesionalai jį puikiai pažįsta, tačiau plačiosios publikos Johnsono reikšmė iki šiol menkai suvokta. Dulkėtu keliu JAV, Misisipės deltoje, žingsniuoja jaunas vyras, nešinas gitara. Jis sustoja kryžkelėje. Jau beveik vidurnaktis, mirtina tyla. Tik tokioje vietoje ir tokiu metu pildosi slapti žmonių troškimai. Viso pasaulio pasako...


I Jau senokai mūsų kultūriniame literatūriniame užutėkyje nevirė tokios isterinio dramatiškumo gaidų kupinos aistros dėl „įžeisto lytiškumo“. Kartu su raginimais – uždrausti, išvyti, neleisti, neberemti. Galima nujausti, jog kolektyviniai laiškai jau rašomi aukščiau – Europon, Briuselin, Valdžios Instancijon. Kas įžiebė tas aistras? Ne mūsų tradicinėmis vadinamas vertybes turėjęs išsprogdinti Gintaro Varno spektaklis „Tiksinti bomba“, o Valdo Gedgaudo recenzija apie šį spektaklį (LM, 2012, Nr...


Redakcijos vedamuosiuose pastaruoju metu būta aštrių pasisakymų ir drąsių prisipažinimų. Panašiai elgsiuosi ir aš. Gerbiamieji kolegos ir skaitytojai –­ esu ne visai lietuvė. Tik pusiau... Tikriau, pusiau armėnė. Anokia čia sensacija mūsų kosmopolitiškame pasaulyje – tačiau turėdama lygiai pusę armėniško kraujo, visada suklūstu, kai išgirstu ką nors apie Armėniją ar Užkaukazės regioną. Šįkart „užkliuvau“ už linksmo ir kartu simptomiško popkultūros reiškinio – dainuojančių brolių Indigamo ir Echi...


Arūnas Kulikauskas ilgiau nei dvidešimt metų gyveno už Atlanto, dirbo su Jonu Meku. Grįžęs į Lietuvą mąsto apie eižėjantį pasaulį ir begalinį skubėjimą. Su menininku apie pašaukimą, prisitaikymą ir maištą kalbasi Deimantė Daugintytė. Dvidešimt dvejus metus gyvenote Amerikoje, dabar grįžote į Lietuvą. Kodėl taip nusprendėte? Vieni išvažiuoja dėl vaikų, o mes grįžome dėl vaikų. Vienai tuoj bus ketveri, o kitam – aštuoneri, ir jeigu jie neužaugs čia, Lietuvoj, tai Lietuva jiems bus labai „suvenyr...


Diskusijos

2013-01-23 14:58:32

...


„Mes šokam tiktai disko, mes mylim tiktai disko“, – dainavo Vytautas Kernagis, ir buvo aišku, kad disko karštis įsiskverbė iki pat tuometinės tarybų šalies gelmių. „Kabareto tarp girnų“ daina „O, Disko (Disko-šmisko)“ (1983) parodijavo labai išpopuliarėjusios olandų grupės „Stars on 45“ disko stiliaus remiksų plokštelę, kurioje buvo sudėta „The Beatles“ ir kitų grupių šlagerių ritmiška popuri.Bet disko karštligė buvusioje TSRS prasidėjo kur kas anksčiau. Tai buvo bene pirmasis „išsvajotųjų Vakar...


1992 metais (man tada buvo aštuoneri), per patį olimpinių krepšinio rungtynių (Lietuva prieš Tarybų Sąjungą) dėl bronzos įkarštį, nebeištvėrusi visuotinės įtampos salione (ne todėl, kad nerūpi), išėjau mokytis važinėti dviračiu. Namuose niekas per daug nenustebo, jau žinojo, kokio aš bjauraus, nekomandinio būdo. Labiausiai, kiek save pamenu, mėgau ir tebemėgstu tuščia galva slampinėti viena.Paslaptingiausia ir vienintelė komanda, su kuria visada norėjau pažaisti – buvo Lietuva. Iki šiol jaučiu a...


Su Nacionalinės premijos laureatu prof. Kęstučiu Nastopka kalbasi VU semiotikos magistrantės Miglė Anušauskaitė ir Asta Skujytė M. A. Premiją gavote už lietuviškos semiotikos puoselėjimą. Esate minėjęs, kad prie semiotikos Jus atvedė literatūra. O kas atvedė prie literatūros?K. N. Prie literatūros atvedė poezija, nuo pat vaikystės mėginau ją rašyti. Pirmą eilėraštį, regis, parašiau septynerių metų, kai žuvo mano tėvas. Vėliau taip pat rašinėjau: mokydamasis Biržų antrojoje vidurinėje mokykloje...


Su Nacionalinės premijos laureatu prof. Kęstučiu Nastopka kalbasi VU semiotikos magistrantės Miglė Anušauskaitė ir Asta Skujytė M. A. Premiją gavote už lietuviškos semiotikos puoselėjimą. Esate minėjęs, kad prie semiotikos Jus atvedė literatūra. O kas atvedė prie literatūros?K. N. Prie literatūros atvedė poezija, nuo pat vaikystės mėginau ją rašyti. Pirmą eilėraštį, regis, parašiau septynerių metų, kai žuvo mano tėvas. Vėliau taip pat rašinėjau: mokydamasis Biržų antrojoje vidurinėje mokykloje...


Kai prieš porą savaičių Statistikos departamentas pateikė duomenis apie Lietuvos gyventojų sumažėjimą per pastaruosius metus, Stasys Stacevičius „į maždaug Utenos rajono gyventojų skaičių“, kaip skelbė radijas, dar įskaičiuotas nebuvo. Žinia, kad gyvas jis jau tikrai nebeatsiras ir nebenusišypsos, kaip vienas temoka, pasklido tik sausio 10. Nuo pat vaikystės visais metų laikais klajojęs savo gimtinės laukais ir miškais tarsi partizanas be šautuvo, gruodžio 18 nebepasiekė savo kelionės tikslo. Gi...