Ką mylime, kai mylime, Dieve mano: baisią gyvenimo šviesą ar mirties šviesą? Ko ieškome, ką randame, kas tai yra meilė? Kas ji? Moteris su savo gelme, rožėmis, ugnikalniais? Ar ši raudona saulė mano įkaitusio kraujo, kai suleidžiu į ją paskutines šaknis? Ar tai tik vienas didis žaismas, Dieve mano, ir nėra moters. Ir nėra vyro, tik vienas kūnas – tavo, išskaidytas į grožio žvaigždes, į trumpalaikes regimos amžinybė...
2023-iųjų Jaunojo jotvingio premijos laureatė Akies dugno patikrinimas – Čia akies vyzdį plečiantys lašai, Neišsigąskite. Jūsų akies dugne – Briedis ir dvi stirnos, geriančios vandenį, Šalia auga kinrožės krūmas, žiedai Raudoni ir mėlyni, Tolumoje – apsnigti kalnai. Mano akies dugne kabo kilimas Nuo vaikystės sienos. Jūsų akies dugne Maža dėžutė Su mago skrybėlės lipduku....
Ar ausys jūsų girdėję prie kitokių dainų pratusios kaip susiriejo draugeliai seni dėl trupinio torto koks kam klius gabalėlis per bernvakarį po šimts kalakutų susirinko pabroliai iš jaunikio pusės pabirėliai broliai smuklėn pašvęsti ten rado daug ėdesio ir gėresio gausiai patiekta aišku buvo užsakyta ir striptiziorė bet neprieita iki to – pribloškė visus juos konditerio išmonė &ndash...
Stanislovas Žvirgždas. „Tiltas“, 1981 1. po potvynio plaukia nojus maža motorine valtimi dairosi sutrikęs šį kartą nepavyks visų po du tik štai tą kiaurai permirkusią katytę šį šunį pabrukta uodega o ana to plaukiančio šerno iškėlusio šeriuotą snukį į valtį jau neįtrauksi būtų arka – bet į ją dar nepastatytą pataikė iš ano kranto artilerija ir dabar nei arkos nei kranto tik ši vandens p...
Stanislovas Žvirgždas. „Vizijos 3“, 1991 Sapnavau, kad skambinau tau pasakyti: „Būk sau atlaidesnis“, bet negaluodamas tu neatsiliepei Šitaip likusia meile bandau tave gelbėti nuo savęs paties Man visados kėlė nuostabą užsilikusioji energija, nuo pakilumos tebegarmantis vanduo, lietui jau seniai paliovus, arba laužas, nuo kurio nepajėgi atsiplėšti ir eiti miegoti, sudegęs, bet tebede...
Ir verta atsiminti, kad štai šitie balsai, kurie toliau skambės, savimi užpildydami ateities perimetrą – bus balsai tų, kurie išgyveno. Būtent tų, kurie išgyveno. Paskui bus muzika. Bus rašomos eilės. Bus daugybė eilėraščių apie poezijos neįmanomumą po dujų kamerų, apie literatūrą, nederančią teismo salėse. Bet muzika bus paskui, ir paskui bus literatūra. Ra...
Minotaurė Aš susikaupęs rimtas ir rūstus Vėl sugrįžau į šitą labirintą Į klombą nusispjoviau tris kartus Tam kad suprasčiau temsta jau ar švinta Devintą ryto vasaros laiku Aš atsikėliau ir suvalgiau varškę Su pyragu mąstyti man sunku Todėl klausau ką radijas man tarška Pirmadienis... Po švenčių daug darbų Manęs jau laukia – o svarbiausias vienas Rašyti eilę – kitkas man tabu Nes Minotaurė bliauna baigės pie...
Paskutiniai Kęstučio žodžiai Studijuoju istoriją Tavo griaučius, Tėvyne Nuo senovės Nuo Smetonos Spakaini gamta Pažvelgus pro langą Guli išvertusi Šonkaulių puslapius Viduramžių mūšius Knygų tiražus Gęsta šviesos Glostau tomą Gudavičiaus nugarėlės Neliks, nelinks link Mano tėvo Spakaini gamta Nenuslysk nuo kelio nenukrisk nuo arklio nepamesk takelio 2023-03-10...
Mano užsiėmimai Man retai išeina žiūrėti į žmogų šio nemušant. Kiti gi pirmenybę teikia vidiniam monologui. Aš – ne. Labiau mėgstu mušti. Būna, žmonės atsisėda priešais mane restorane, nieko nekalba ir kurį laiką taip kiurkso, mat yra sumanę valgyti. O, štai vienas jų. Žiūrėk, aš jį pastveriu, bum. Žiūrėk, vėl pastveriu, bum. Pakabinu ant pakabos. Nukabinu. Vėl pakabinu. Metu ant stalo, primygiu ir pridusinu. I&sca...
Eglė Ulčickaitė. „Baltiniai“, drobė, aliejus, 120 × 95 cm, 2021 Rašyba – antraeilis daiktas. Taryba – pirmaeilis. Jeigu tari wienaip, wienodai, gali raszyti sau wisaip. Dwejopai ir trejopai. Tu paqkuok, raiba gegula, paqdakuok ir pawasnok sparnelias – ty tawo wajkis kreczia bajkes, welias, o literos un popieros jam gula. Einas dajnas. Pasirinxu sav aszokliu isz po galgio pakarokliu. Terp rugių žydėjo raugės, o karwytės...