Vienas eilėraštis

Lapkričio 17 d. Broniui Krivickui – 100       Dabar, kai yr Broniaus Krivicko raštai, rinktinė serijoj „Lietuvių literatūros lobynas, XX amžius“, kai jo kūryba skaitoma mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, daros vis sunkiau patikėt, kad prieš 3 dešimtmečius viso to „nebuvo“. Pastarąjį žodį apkabutinau, nes kūryba buvo išlikusi, bet, galima sakyt, visai nežinoma. Pirmoji B. Krivicko eilėraščių p...


Margaret Atwood. Ugnės Žilytės piešinys     Sudegusiame name pusryčiauju. Patys suprantat: nėra nei namo, nei pusryčių, tiktai aš.   Išsilydęs šaukštas gremžia dubenį, taip pat išsilydžiusį. Nė gyvos dvasios aplinkui.   Kurgi jie iškeliavo: brolis ir sesuo, motina ir tėvas? Palei krantą tikriausiai. Drabužiai jų tebekabo ant gembių,   jų indai riogso prie kriauklės, kuri yra prie krosnelės su grotelėmis ir...


Inidoje yra tiktai dugreitosios pagalbosautomobiliaio jeigu tu trečias?net jeigu tu pirmas ar antrasbūsi vežamas su švyturėliaismedžių šaknų iškilotukeliu iki mėmelionet jeigu tu pirmas ar antrassėdėsi arba gulėsi įsikibęsvisomis keturiomis į viskąbarškant visiems kaulams dantimstrūkinėjant laidams ir siūleliuilaikančiam tave kaip helio balionąpririštą prie šiapussirenos ir švyturėliaisignalizuosesi gyvasesi pirmas ar antraso jeigu tu trečias? II...


2019-ųjų Jotvingių premijos laureatas     – Kas gal apsakyt Jūsų grožį, ciecorien, lyg tirpimą sniegų, kėlusių malonų šiurpulį andai? Taipogi Jūsų, draugės mokytojos, melžėjos, pavardžių neminėsim, prašmatniai ištekėjusios beigi linksmosios senmergės? – štai mes, aukšti arba stori, su smuikais ir dūdomis – ištikimi Jums... – Visad visados, – šaukia dėdė Zigmas, jis joja ant baltojo arklio, i&scar...


Kęstutis Navakas. žirklės

2019-09-12 20:40:53

iš pražiodytų žirklių pabiro kreivi karpiniai    karuselių arkliukai ir pernai sugaudytos žuvys atsisuko kakleliai konjako išgerto seniai    kai dar buvo su kuo kai dar draugas nebuvo pražuvęs   vis ratu ėjo medžiai vešli įsisukus gamta    dar ieškojo sau centro kurio įsikibus neklystų ir išaušo diena tačiau mes juk žinojom: ne ta    ji kitų platumų ir iš mums svetimų karalysčių   kažką p...


Susėskit ir derėkitės Lig soties, seni sidabrakailiai lapinai. Užmūrysime rūmuos jus puikiuos Prie vaišėmis nukrauto stalo, vyno, guolio minkšto ir liepsnos, Kad išderėtumėt Vaikų mūs gyvastį ir savąją. Lai kūrinijos išmintis visa Suplaukus laimina jūs protus Ir lydi vingiuos labirinto. Tačiau anapus rūmo sienų sužvarbę lūkuriuosim mes – Bergždžiai numirusiųjų kariauna, Tie, kur iš Marnos ir Montekasino, Treblinkos, Drezdeno ir Hirošimo...


Jonas Juškaitis

2019-07-23 06:41:25

/ / /   Kur nešies vien tikėjimu gyvą mane, Kol nusineštą atiduos. Vėl vakaras gražus, ir auksinė tik nežinia Sudrebėti į šviesmečius tuos. –   Prieš akis, ne kaip žemė iš kapo, sausas Pirmutinio žmogaus ir visų pranašų Per seniausias naktis iš tamsų į tamsas Nusiritus geltonu mėnulio lašu...   Rankos, jūs rankos paliesti pasaulio šiurpus, ir liūdnų Varganumų skaudžiuos ir graudžiuos Varganumuos žmo...


T. P.,                                                                                   ...


Vilnelė. Vaitoki jūra

2019-06-27 20:35:37

Irena Petkutė-Vilnelė.Vaitoki jūra Partizanės Irenos Petkutės-Vilnelės (1932–1953) eilėraštis, skelbtas Žemaičių apygardos pogrindiniame leidinyje „Malda girioje“ 1952 m. sausį (Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-5, ap. 2, b. 28, l. 9)....


  / / /   lyg šios kultūros ir visuomenės košmaro   norima atsikratyti revoliucinio nuoseklumo kad būtų galima ramybėje sapnuoti baigėsi prasta atoslūgio literatūra, ne ką menkiau diegusi hegemoniją   publika atskleidė esanti kitos formos ir virto kitu   išbandymas slypi santykių, kuriuos bergždžiai fiksuoja žiniasklaida, gausybėje Arenos užteko šiam nevykusiam sapnui nutraukti   kuris toliau pardavinėjo beverčius daiktus d...


Draugai