– Esu žodžio žmogus. Pažadėjau – suskaičiau.– Pas mus žodžio žmonės rašo eilėraščius.Iš tarnybinio susirašinėjimo Jei katinas guli akis užmerkęs – lauk lietaus, bet prieš tai patikrink, ar gyvas. Jei bėga užsimerkęs – jau lyja. Jei guli vieną akį atmerkęs – žiūri, ar nelyja. Jei guli atsimerkęs – skaičiuoja lietaus lašus.Jei katinas pasodintas, tai sėdi užsimerkęs už šlapią reikalą, apie kurį žuvys nutyli. Jei sėdi atsimerkęs, tai žiūri pro grotas, o jei grotų nėra, tai – pro langą, arba y...
Robertas von Ranke Gravesas (1895–1985) – anglų poetas, prozininkas, kritikas ir vertėjas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Maljorkoje. Per savo kūrybinę karjerą Gravesas parašė ir išleido daugiau nei šimtą knygų, tačiau kiekybė nė kiek nesumenkino šio rašytojo pavienių darbų. Verta paminėti autobiografiją „Dedu tašką" („Good-Bye to All That"; 1929), istorinius romanus „Aš, Klaudijus" („I, Claudius"; 1934) ir „Auksinis avino kailis" („The Golden Fleece"; 1944), negrožinės literatūros veikalus...
1. Iš pradžių viskas rodės taip pat: daug sniego, tos pačios pušys ir tie patys inkilai, kuriuos reikėjo suskaičiuoti. Pėdinau mažais žingsneliais greta jo, trypėm sniegą ir skaičiavom. Kai pametėm skaičių, apsisukom ir patraukėm namų link. Pakeliui sutikome kažkokį vyrą kailine kepure. Diedukas paspaudė jam ranką ir persimetė ne pora, o kokiais penkiais žodžiais, dabar jau nepamenu. „Kas jis?" – paskui paklausiau. „Mieželaitis", – sako. Pamatęs mano pakeltą antakį, suskubo paaiškinti: „Tas,...
– Kai Rusija valdė buvusią geografinę Europą ir didžioje prigimtinėje tuštybėje pasivadino „Didžiąja Rusija"...– Kai Didžioji Kinija valdė buvusią Rusiją kartu su jos juokingu, išraitytu Europos iškyšuliu...Taip mąstytojas Gavrila Dankešonas mėgino pradėti savo būsimąjį sensacingą veikalą. Ar šis būtų priskirtinas istoriosofijos, ar peristorijos, ar futurozoofijos žanrui, šiandien mažiau svarbu. Tai tiesiog turėjo būti naujas mokslo žingsnis į minties plėšinius, ir viskas. Naujyba, novacija, ino...
Ramų vasaros vakarą sėdžiu, naršau sau po feisbuką, girdžiu, balkone kažkas bruzda. Gal koks strazdelis įkliuvo į kilpą ar voveraitė į spąstus? Ne. Žiūriu – trys desantininkai virvėmis nusileido ir nežino, ką daryt.Pravėriau balkono duris:– Ko jums čia?– My zabludilis', byla trenirovka, i sami neznajem, kak siuda popali1.To dar nebuvo. Trumpam uždariau balkono duris ir prisėdau prie kompiuterio. Parašyti į feisbuką? Nepatikės, sakys, kad arba girtas, arba ten saviškiai vaikšto. Vienas suglaudęs...
„Geri šokiai buvo. Stovėjo dviese ir spjaudė į pievą dantis..."Iš pokalbių redakcijoje valgant arbūzą Kai lijo žmonėmis –ne žuvimis –dangus norėjo užsimerkti.Žemė apkabinošimtus asmeniškų kančios lašų. Šėtonas juokėsi.O, Dieve mano. Europa stebi tolimąlaukinę stepękur laumžirgiai sukruvinti plevena.Mėnulis turkų iš po žemių žiūri.Olandai sveria valgo savo sūrį. 2014-07-22 ...
Esama garsios Roberto Walserio nuotraukos, kurią policija padarė jo mirties vietoje: žiema, baltas šlaitas, pėdų žymės giliame sniege, aukštielninkas, atmestom rankom žmogus, šalin nušokusi seniokiška skrybėlė. Tokį jį rado vaikai, išėję kalėdinio pasivaikščiojimo. Savo mirtį jis aprašė apsakyme, paskelbtame penkiasdešimt metų iki jo paskutiniųjų Kalėdų. Trumputės istorijos herojus – menkas, bevalis, niekam nereikalingas, tarsi to būtų maža, dar ir genijus, pasaulio valdovas. Jam įgrysta būti...
Tie žodžiai tiksi laikrodyjevis laikiniau ir vis tiksliaujie tiksi ir tos lūpos susiliečia žodynuose a-a-j Toks turėjo būti Aido pirmojo rimto apsakymo pavadinimas. Taip jis nusprendė ir iškart pasigailėjo: pirma, kartą priėmus sprendimą, sunku juo nusikratyti; antra, abejojo savo pagrindinės minties perdavimo sėkme, t. y. kuo nuoširdžiausiai nepasitikėjo skaitytojais; trečia, dar labiau abejojo savo pagrindinės minties originalumu arba, kitaip tariant, nepakartojamumu, t. y. kuo nuoširdž...
Sapere aude – drįsk būti protingas, sumurmėjo pilietis, už rankų tempiamas į beprotnamį. Levant carmina suras – dainos lengvina rūpesčius, pagalvojo kurčnebylys. Ir kaipmat uždainavo. Potius sero quam nunguam – geriau vėliau, negu niekad, tarė savižudis ir iššoko pro devinto aukšto langą. Ex oriente lux – iš Rytų šviesa, pasakė elektrikas ir nuėjo rašyti slaptos ataskaitos rytų valstybės tarnyboms. Dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas, nusišypsojo budeliui nusikaltė...
Labas.Čia aš – Mišiuginas. Tupiu krūmuose. Nežinau, ar visi mokesčių mokėtojai pastebėjo, bet vyksta nuožmus karas tarp įsimylėjusiųjų „Vamzdį“. Aš tupiu krūmuose ir juos stebiu. Kraujas nesilieja, bet vyksta karštos diskusijos. Netgi su parašais. Manding, jį myli ir tie, ir tie. Tą vamzdį. Apie tai netgi buvo užsiminta. Be to, prisiminkime Otelo atvejį – smaugė mylėdamas.Žodžiu, problema (jeigu tai apskritai problema) – žodžiai. Kas yra menas, pavyzdžiui? Kas yra skulptūra? Kas yra muzika? Jeig...