Vienas eilėraštis


ar užėjo kas? ne. niekas.   ar kas skambino? ne. miega.gal ką sako man jų. miegas.   lyg įstengtų sakyti. nieką. ir ant lauko laiptelių. tuščia.   tik saldus obuolys. krito.jie paliko abudu. mus čia.   tad abu ir sulauksim. ryto. bet praėjo gatve du. žmonės.   mūs seka liko. suardyta.jie praeina kaskart. kai mus. nes   vis užvaldo kas. nesuvaldyta. nors kažkas ir gaubliuos. nupaišė.   kur mes buvom ir kur. nebūsim.bet ir ta...


man kiaurą valtį davė irrankas surišo, ugnisnušiurus lapėšlaistosi prie kojų aliejais tepėmaukuruos aukojomžali pelėsiai, išdagų dėmėšalta ugniena dega žemė, stiegiaartojai stogąšventą ir žvaigždėtąpasaulės togą skęstančios pasaulės   ...


Tyrumas telydi kiekvieną dienąIr sąžinės mano virsmus gano,Dirbt su džiugesiu ir nieko negailėtiBūki pasiruošus, širdie mano.Išminties – romumo – ir daug kantrybėsMylėti dievą, žmogų, nežiūrint į jo rūbą;Ir liūdesiu nebauski nė per nagą,Tatai tebus tik man skirta kaltės rūstybė.   Iš vokiečių kalbos vertė gytis norvilas   Eilėraštis verstas projektui „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mo...


Miškan be peilioakmuo be kraujoįpilk man gailiųrasos         iš saujos                        kuria pasitikiu ir miego slenkstisne toks jau aukštasjį peršoks siela miegankaip paukštiskaip apkasuos pasibaidžiusi stirnakalne Asavytųkaip velnio kumelysvirpėdamas upės visatojanos pulso klausytų bet išgirdęs maneišsigąstųir klausą prarastųlyg sie...


Antanas Šimkus. Tyliai tyliai

2014-07-30 13:24:29

Ramunės. Debesys. Nemyli. Myli.Čionai. Tenai. Sidabrakailė vilkėArtėja. Tolsta. Tyliai tyliai. Varovai. Dienos. Tuščios bylos.Lietus. Medžioklė. Kapinynas.Rieškučiom dangų iš pelkyno.Išbėgo pro pirštus. Negrįžo. Ąsočiai erdvūs. Daugiabučiai.Apykaklių kraštai įtrūkę.Kiek nebūties užpilta, ūžta.Ir vėjas. Širdyje – jo gūžta. Naktis. Užuolaida – nė krust. Žvaigždynai.Čionai. Tenai. Sidabrakailė vilkėArtėja. Tolsta. Tyliai tyliai. Ligoninių langai. Aptirpę.Per aukštus patalų pusnynusPenkis kartus...


Aš jau trečioj laimės stadijoj (gal paskutinėj?), kuri paneigia ankstesnes. Jau nebenoriu tempti laiko gumos toliau. Tarsi viskas jau buvo, o likutis susiraukšlėjęs, kaip senukų rankos. Jų negaliu iškelti į viršų – blogai išauklėjo.Po to atitrūksta kūnas nuo galvos ir eina kažkaip savarankiškai – nepriklausomai nuo manęs. Per išblėsusius jausmus ir užmirštą save. Peizažas tirpsta iki nuobliuotų stulpų. Jie ritmiškai trūkčioja, bet visad praleidžia paskutinį širdies tvinksnį. O kitaip ir būti neg...


taip, aną pavasarį ir aš turbūt šypsojaus nuo kalvoskilo saulė, tolėliau eglaitė ir dvi tuopos vos ne vos palytėtos spindulių laukais vėsiais bet jau besniegiaisėjo priemiestinių traukinių šerkšnotais bėgiais tarsi mergos – gražios gražios –iš galvos ...


Charles Simic. Karas

2014-07-07 10:08:32

Virpantis moters pirštasslenka aukų sąrašu žemyn.Vakaras, pirmąkart pasnigo. Namai šalti, o sąrašas ilgas. Visų mūsų vardai jame.   Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas   ...


Todėl išsigiedrija dykumosIr smėlį įveikia voras,Ir niekas netars, kad likome,Kur slegia išretintas oras,Kad miegam su ašarų priemaiša,Druska išmokėdami grąžą,Netars, kad vidurdienio priemiesčiuosIšaugo poezijos medžiai. Jų šakos nukrinta keliautojams,Per naktį nusvyra nuo tiltų,Nutoldamos ir reikalaudamos,Kad niekas ilgai neprabiltų,Nes žodis, nuo vakar nutylimas,Į žmonių kalbas neišverčiamas,O plaučiuose plaukia flotilijos,O pirštai pavirsta paparčiais. Gilyn ir gilyn įsisėtrijaIr skyla, s...


Mano akyse atsispindiTavo nugara, tolstanti išsiskyrimo koridoriaisKuri iš mudviejų vysis?Kuri atsigręš į žingsniusKad atstumtųPer pačią žiedadulkių pūgą? Klaidžiodama tavo sapne suklumpuEuridikePer anksti užmigai(Aš nespėjau ištrūkti iš mito)Ariadnės siūlai dūla, tampa voratinkliaisLimpančiais prie delnųIr veido, atsukto į palėpės langelįPro kurį matau Dzeuso dukterįAtėnę PaladęPlonose jos drobėse – galingųjų puotaPačiame kamputyjePrie svetimo stalo prisėdusiKumštyje gniaužiu duonos trupiniusV...


Draugai