Rūkas...Glaudžiasi rytasPrie bundančios sienos...Laukiam ateinančiosMotinosIšvarančios gyvulius... Čirpia paukštisTarsi dieviška siela-----------------------------------------------Senasis ąžuolas kieme vis dar tebestoviKaip palikai jį išeidamasJo galva lapinė šnara nuo rytmečio vėjoNuo savo šimtamečių minčių Sako kažkas kad ilgai dar gyvensSulauks kitąmet grįžtant Debesų duona maitinas dangus. ...
Balandžio 13 d., eidamas 88-uosius metus, mirė vokiečių intelektualas, Nobelio literatūros premijos laureatas Günteris Grassas. 1927 m. Grassas gimė Dancige (dabar – Gdanskas), studijavo skulptūrą, grojo būgnais ir rašė poeziją. 1945 m., būdamas 17-os, trumpam įstojo į hitlerinį „Waffen SS" dalinį, – prisipažinimas apie tai knygoje „Lupant svogūną" sukėlė skandalą 2006 m. Grassas išgarsėjo „Dancigo trilogija", kurią pradėjo politinis alegorinis romanas „Skardinis būgnelis". Rašytojas pasisakyd...
Kai neturėjau stogo – paverčiauRyžtą savo stogu. Kai neturėjauVakarienės – mano akys pietavo. Kai neturėjau akių – klausydavaus.Kai neturėjau ausų – galvojau.Kai neturėjau minčių – laukiau. Kai neturėjau tėvo – paverčiauRūpestį savo tėvu. Kai neturėjauMotinos – apglėbdavau tvarką. Kai neturėjau draugo – paverčiauTylą draugu. Kai neturėjauPriešo – priešinaus savo kūnui. Kai neturėjau šventyklos – paverčiauBalsą savo šventykla. NeturiuKunigo, mano liežuvis yra mano choras. Kai neturiu norų –...
tu giriatavyje kantriai tyko lūšistavo paširdžius dengiapavargę pusiaužiemio pusnystavyje taip tyku kad girdėtikaip krenta spyglysir kaip savo gimimą sapnuojapernykštis šalpusnis tu giriatavimi teka upė kuritemstant pučia į delnus taubalzganą vakaro garąvaikšto paukštisberibiam žaliam paslapčių kambaryir burtažodžius savo kuždėdamassamanai beria tu giriatau prie šono vis glaudžias vilkaiir pavasaris įsčiose tavoiš lėto atšylaatviliojai tu jį atkerėjaiir atsapnavaipaauginus paleisiir greitai pa...
o jei paklaustume – kas giyra ta poezija ir kur ją rasti,pridėtume tą paiką šiuolaikinįjuokelį – su kuo ji valgomažodžiu, apipavidalintumekaip reikiantpasirodytų, kad nesunkukiekvienam jos paragautiir į save įsidėti, o juokelisstaiga nebeatrodo toks paikasartimiausiuose prekyboscentruose „Iki", „Ikea"ir „mea culpa hyper Maxima"galima rasti tokiųpoezijos apraiškųkaip antai:šokoladiniai glaistytimeduoliai su vyšniųįdaru „Poesia"cukriniu glajumi lietimeduoliai su spanguoliųįdaru „Poesia"saldūs orna...
Kovo 12 d. Leipcige įteikta viena prestižiškiausių Vokietijoje Leipcigo knygų mugės literatūrinė premija, šiemet atitekusi poetui, poezijos vertėjui, kritikui Janui Wagneriui už eilėraščių rinkinį „Regentonnenvariationen" („Lietaus statinių variacijos"). J. Wagneris gimė 1971 m. Hamburge, nuo 1995-ųjų gyvena Berlyne. Išleido poezijos rinkinius „Probebohrung im Himmel" (2001), „Guerickes Sperling" (2004), „Achtzehn Pasteten" (2007) etc. Sudarė ir išvertė amerikiečių poeto Jameso Tate'o rinkt...
aš ta dukra, krečianti obelį naktį, mamaaš ta sesuo, atėjusi pasėdėti prie laužoaš ta draugė, užmieganti fotely su tavo mamos naktiniaisaš mėlyniuotos rankos, renkančios kreditorių susirinkimo protokoląaš kaimynė, grįžtanti iš pievų sutemusaš pliki akių obuoliai trečią valandą naktiesaš ir rankos, graibančios ir maigančios savo kūnąaš ir rankos, grūdančios į jį rastas tekstūras ir vis barstančios druskąaš vis iš naujo statoma smėlio pilis pajūryje kiekvieną rytąaš atsitraukiantis ir artėjantis s...
žvejai lūžtančią bangąvadina kobra didelis kobrų būrysšliaužia link kopųį krantą „matai tą užvilktąvirve pritvirtintą valtį" klausia įdegęs gelbėtojaspasiūlęs maudytiskur nesiekia jo žvilgsnisper raudoną iškeltą vėliavą „valandą atgalprieš pakylant audraiiššliaužiant kobromsjūra buvo gal dešimtmetrų arčiauji pasieks kopas lig vakaro" matau kobrasnulaižančias smėlįnuo pačių viršūniųkeliaujančias link prieplaukospro Kuverto kapąKuršį ir Zundą „ji kopų neliečianežinau kodėl jūranešliaužia arč...
Pirmoji šilta dienair apypieteiš sniego liekatik skalbiniai,išmėtyti po kiemus,susisukusios paklodėsir varvantis vanduo,balti marškiniai,plevėsuojantys požaliais spygliuočiais.Iš didžiųjų pusniųlenda rudenį kritędviračiai, mažyčiai dažųir metalo atrakcionai,karuselėsir laiveliaiima suktissaulėje. O vaikaipastirę per žiemąir aprengti, kažkodėl,kaip seniai, niurnair pasilenkęrenčia užtvankas.Bet toks pavasaris trumpas,jau penktą popiet –saulėleidžio žvarba,tamsa, melsvi televizoriaiblyksi it žaiba...
Pro ligoninės langą matėsi obelys,šią vasarą jos linko nuo sunkauslietaus, kad net žolė vėlėsi apie žemiausias šakas. Ryte kiemas buvo tuščias,žinot, vasarą būna kelios tokios dienos, nepasakysi,kad ilgiausios, veikiau labiausiai išblukusios.Paskui, žinoma, visa tai išnyksta,paskui apskritai prasideda ruduo.Tačiau tomis dienomis, septintą, šviesiamedanguje matėsi žvaigždės,jos temo ir geso. Moterys priminė čečėnų snaiperes –lyg čečėnų snaiperių, jų venosbuvo subadytos leidžiant nuskausminamuos...