Vienas eilėraštis


Sara Poisson. Sienos

2014-05-21 15:28:27

Mielas pone, pasieny nėr papratimo kalbėtapie būsimą liūdesį. Laikui atėjus, jo pasirodomažiau nei senatvės. Baimės ir liūdesiai čia supasore tarsi šviesūs pūkai, įsauly mums pasirodą lygmusės. Lyg tvaikas, kurį užmiršai dar greičiau neinustojo kvepėję. Atrodom liūdni, betgi šito, lyg smarvėssavos, nebejaučiam. Saulė aptinka mus lyg senusžaisliukus palei sieną. Švelniai supasi sienoskartu su tavim. Jų nematai, bet iš tylos, kuri supa tave,gali apie jas numanyti. Nuo kalbų jos apsunksta,kalkėja l...


Tamsybių dievas, apsukrus šėtonas,Suteikia malonumą mulkiui, pasėjęs abejonę,O šis netruks pumpuoti bjaurastį į knygą;Savo prakeiksmui ir sielvartui doruolių.Skausmais šiais pragaras minta,Ir krykščia, regėdams, kaip tikėjimas miršta,Po to jau eina maras, prakeiktas šriftas juodas,Iš leidėjo rankų į pasaulio kūną it nuožmiausias nuodas.   iš vokiečių kalbos vertė gytis norvilas   Eilėraštis išverstas projektui „Lietuvių  kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi...


Tadeusz Różewicz. Sugrįžimas

2014-05-06 19:06:01

Balandžio 24 d. Vroclave mirė vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų poetų, rašytojų, dramaturgų Tadeuszas Różewiczius. „1947 m. pasirodė jo pirmasis poezijos rinkinys „Nerimas". Taip pat vadinasi ir jo 1995 m. išleistas viso gyvenimo poezijos rinkinys, ir tai nėra atsitiktinumas. Skaitant Różewicziaus poeziją, į galvą nuolat ateina vokiečių filosofo T. Adorno klausimas: ar įmanoma kurti poeziją po Aušvico? Różewiczius nuolat bando atsakyti į šį klausimą, bet jo atsakymai niekuomet nėra ir negali ...


Balandžio 26 dieną sukanka 450 metų, kai gimė Williamas Shakespeare'as (1564–1616) 130. Ne saulės mano mylimosios akys,Ir lūpos ne koralinės spalvos.Jos krūtys – ne kaip balto sniego žvakės,Plaukai – lyg juodos vielos ant galvos. Regėjau rožių – raudonų, baltų,Bet jų nėra nė ženklo jos skruostuos.Ir kvepalų nesunkiai aš randu,Kuriais mana dama neatsiduos. Patinka man jos kalbos, žodžiai šmaikštūs.Tik muzikos garsai daug mielesni.Nors nemačiau, kaip danguje tos deivės vaikšto,Bet ji tik žolę ...


* * * bangelių klostės vėjasvakaras tamsa artyn švieselė gal žvaigždėgal cigaretės žarija kurią parūkęs sprigteli žemynpasaulio sukirpėjas ir siuvėjas bangelių klostėsvakaras tamsa ties smilkiniu mažapradeginta skylutė kiaurai švilpiavėjas ...


Visos upės nuolat teka į jūrą,Tačiau jūra niekad nėra pilna. Koh 1, 7 šiąnakt gatvėse rūkas toks tirštas, kad negalimatyti praeivių anei savo paties pirštų galiukų jis auga ir nokina pilkus vaisiusapglėbia ir nepaleidžia –čia visos formos panašios į mirties nuotakas pati geometrija vos įbridus į šią upęvirsta dėmėm ir patvinsta bet gal ir gerai visai neblogaiišgerti dėmes ir dainuoti šešėliusmatyti šiek tiek daugiau nematant gal ir gerai visai neblogaikad šiąnakt mieste šitoks rūkas lai p...


Danui Kairiui O pušys, kaip šveičiat skujų šepetėliaisSkliauto altoriaus akvamariną!Kas jus į žemę šią atskraidino?Koks angelas įsmeigė jus tarsi strėlę? Tarp skambančių bronza rusvų kolonųNavose smilksta vidurdienio mišios.Samanų kvapas, su mira sumišęs,Uždega prieblandoj spindulį ploną, Mane juo apraizgo. O kaip arti jūs,Kraujyje mano jūs ošiat. ŠerdyJūsų pulsuoja mano arterijos. Bet mirksnis tas baigės – mes vėl atskirti.Štai – dunkso giria. Štai – takas atšlijęsVingiuoja nerangiai pušų p...


Kovo 31 dieną – 100 metų, kai gimė Octavio Pazas Poemos ištrauka 510 – nieko nevyksta, tik sumirksi saulė,jokio judėjimo aplinkui, nieko,nėra atpirkimo, laikas nesugrįžta,mirę prikalti prie savo mirtiesir nebegali mirti kita mirtim,neliečiami, sustingę judesy,iš vienatvės, bejėgiškos mirtiesjie žiūri tuščiom akiduobėm į mus,mirtis virto jų gyvenimo statula,amžina būtis virto amžinu nieku,visos minutės virto amžinu nieku,šmėklų karalius valdo tavo širdiesdūžius ir paskiausią mostą, kieta kaukė...


1933 m. lapkritį Osipas Mandelštamas parašė antistalininę epigramą „Mes gyvenam šaly, kur beeinant keliu..." („Kremliaus kalnietis"), kurią perskaitė ar padeklamavo maždaug tuzinui draugų ir pažįstamų. Borisas Pasternakas tokį poelgį pavadino savižudybės aktu. Pats Mandelštamas suvokė, jog pasirašė sau mirties nuosprendį. Ana Achmatova savo prisiminimuose pateikia anuomet pasakytus jo žodžius: „Aš pasiruošęs mirti" („Я к смерти готов"). Tolesnė įvykių tąsa nesunkiai nuspėjama: vienas iš klausyt...


Na, tai kada Tu ateisi?vos tik many subręs tikra neviltisTavo ranka iš kartopakibs virš kvartalo, kuriame gyvenu;per mirksnį su didžiausiu griausmuvaldingai, be gailesčioišrausi mane iš mano patiesbei šašuoto regėjimų kūno, to juokingo pasaulio;įgrūsi mano vidun savo siaubingą zondą,tūžmingą Tavojo apsireiškimo frezą,ir per mirksnį virš mano išviduriuotos masėsišgriozdosi aukštą, galingą savo šventyklą;ir nusviesi mane statmenai ne kaip žmogų –kaip patrankos sviedinį.Štai taip TU ATEISI. Jeigu ...


Draugai