Vienas eilėraštis


Vytautas Vilimas Skripka(1943 05 20 – 2013 05 16) prarastaslaikas regėjauištisąamžiųrašysiąspoezijąoštainegaliudaugiaunė eilutės Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė. – Vilnius: Homo liber, 2007. ...


kažkas iš miego, kažkas iš niekurtaikos pabustikai nebeaišku, smėlis ar sniegaskapus užpustė tyliai kaip žalčio nugara vėjaspilkas ledynasvaikšto pažliugęs, kol priartėjaprie pilkapyno pinasi žliugės, visos vienodospinas ir vystavyšnių žydėta ledyno soduosžydėta vyšnių  ...


Ted Hughes. Wodwo

2013-05-15 04:54:15

Kas aš? Šniukštinėdamas, vartydamas lapus,Blankią dėmę ore sekdamas iki pakrantėsĮbrendu upėn. Kas aš – perskyręsVandens veidrodinį pluoštą pažvelgęs aukštyn matauUpės vagą dugnu į viršų aiškiai mane užvožusiąKą čia veikiu, pakibęs ore? Kodėl mane šivarlė taip domina kad ištyręs slapčiausiusjos vidurius pasisavinu? Ar šie meldaipažįsta mane yra man suteikę vardą ar matėmane anksčiau, ar pritinku jų pasauly? Atrodaunesurištas su žeme neįsišaknijęs nukritęsiš niekur netyčia su niekuo nesu susietas...


Gegužės 2 dieną minime 140-ąsias J. Baltrušaičio gimimo metines Jurgis Baltrušaitis (1873–1944) GEGUŽĖS DAINA Pražydęs sodas ir šilas ūžia –Linksmoms vestuvėms puošias gegužė...Skruostai raudoni, mėlynos akys –Stebiu, kaip stiebias kaštanų žvakėsIr kaip lelijos ir baltos rožės,Saulės draugužės, žiojasi, vožias... Netaupo viešnios šilko nei drobės,Žaliais šilkeliais juosias ir gobias,Bet ant jaunoji, ant obelytėMaloniai žiedu vaišina bitą,Stiebias didingai kaip karalienė,Lyg pienu prausias, m...


Balandžio 29 d. minime K. Kavafio (1863–1933)150-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines Jei negali tvarkyt savo gyvenimo, kaip norėtum,mažų mažiausiai siek tokaip įmanydamas: kad nepažemintum joper daug su pasauliu bendraudamas. Nuskurdintum jį, visur su savim tampydamas,vailiodamas, visiems rodydamas –po draugiškus pobūvius, banketus,po kasdienę bukaprotybę – paversdamas jįsvetima sau našta. Vertė Vytautas P. Bložė Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena. –­ Vilnius: LRS leidykla, 1998. &...


Jau baigėsi duona, žaidimai, bet liko vilties –po sunkmečio šito ramybė ateis ir per amžiuspavargusius glaus, ir žolė paminta atsities,ir pieva plazdės kaip tavoji suknia susiglamžius. Ir ims vėl švytėti balčiausi mėnulio takai,kurių dar nepalietė mus paklaidinančios kojos.Ir žodis, kurį taip nedrąsiai dar šiandien sakai,taps kūnu brangiausiu, kurį man esi paaukojus. Jau baigės eilėraščiai, vynas, bet vis dar yra,kas sprūsta pro klausą, pro uoslę, lytėjimą, regą,nuo ko negali atsitvert akmenim...


Marcelijus Martinaitis(1936 04 01 – 2013 04 05) K. B. apie įslaptintą veidrodį Buvau įsileistas į įslaptinto veidrodžio kambarį.Dideliu greičiu laikas jame ėmė lėkti atgal,po to grįžo. Stebėjau, kaip veidrodyje atsispindi vaizdai,vėluodami dienomis, mėnesiais, metais,čia pat materializuodamiesiir vėl virsdami į trūnėsius ir dulkes. Aš pats daug kartų buvau materializuotas,seniai toks jau nesantis. Tai buvo laiko irimas.Galėjau stebėt, kaip išnykstu:kūdikis, paauglys, jaunuolis,uniformuotas ...


Artūras VALIONIS. Ta da da bar

2013-04-09 05:12:44

Palyginti ilgai žiūrėjo – dvidešimtį dieviškų sekundžiųį tvarką, jų pačių sutvertą.Galvojo kažkuris: gal ir galėtų būt geriau, bet nesiskundžiu,kiti šypsojos : buvo verta. Toj tvarkoje po milijonų šviesmečiųtą ankstų rytmetį ant tos beveik pražydusios žolėstas aš tą tave išmylės ...


Viešpatie, sušlapusiom kojom,paveikslėly, kur tokios didelėsžibuoklių akys, kur manęs dartikrai nesimato, bet esu jau –kitam kambary prie krosnies,kur bobutė Genutė ant keliųglaudžia du snaudžiančius katinusViešpatie, kitam laiko gale,kur vos galiu įžiūrėti saveant adatos galo, ant adatos,kuria užlopys man kelnes(netrukus bėgsiu į laukąžaisti su akmenėliais)Viešpatie, laiko gale,kur raudoni serbentai, geltoni –mėlynom irisų kelnaitėm bėgsiulinkui Šventosios, laukiančios,gulinčios dauboje, žaisti...


Romas Daugirdas. Kelionė

2013-03-26 15:51:26

(Ne apie tai, kaip danguje atsispindi kelias. Ir jo belaisvius – juodvarnius. Bet niekada –­ paukščius.)Ant barikados nuolaužų, tačiau be pranašų. Pro biografijos pradegintas angas į kitą laiką. Ten, kur mėnulio nebeliko. O jo orbitoje kvailystės skrieja. Dar neišmėgintos. Kur kaulais braška paskutinės meilės uodega. Bet užsitęsęs kryžių nerštas neleidžia tau nusiskandinti.Arba kitaip: link dykvietės, nusėtos miegančiais kariais. Kurių sapnus apsaugo nuo daiktų plėšikai. O išpažintys supelijusio...


Draugai