Vienas eilėraštis


Francis Carco. Lyja

2013-10-30 08:51:01

 (1886–1958)                                 Elijanai Puiku, kad lyja! Mylimoji,Mes liksime namie. StaigaMums mus pačius padovanojoRudens bespalvė pabaiga. Lietus. Taksi ir autobusaiŠmėžuoja šlapiame kely.Pro triukšmą Senos baržų triūsoSusišnekėti negali. Puiku, kad lyja! Aš klausausi:Lietus, barbendamas lašaisĮ stiklą, praeitį nuprau...


Virš ūkanotos upės,Skarotame miškeSūpynę velnias supaApžėlusia ranka. Sūpuoja ir kikena,              Pirmyn, atgal,              Pirmyn, atgal,Lenta tik braška, stena,Džyruoja virvę senąSunki, stora šaka. Lenta įlinkus pokšiIr gergždžia pratisai;O velnias karkia, švokščia –Jį smagina garsai. Laikaus, blaškaus, linguoju,       &nb...


PDR'e poetui Stasiui Stacevičiui po mirties suteiktas Jotvingio vardas * * *Skaidraus tau rudens! To skaidrumo turiukaip gyvo vandens, kur stiklinėje matom.Skaidraus liūdesio tau – kai, atrodo, skaidrusjis jau bilijonus nežinomų metų, Skaidraus tau rudens! Ir skaidrios praeities,kai laikas nesrūva, tik tylim ar kalbam.Stiklinėj verandoj gal neišskaidrėsreligijų anei tikėjimų gelmės. Skaidraus liūdesio! Jo vakarinė sklaidaatrodo betikslė, bekryptė, bejėgė.Du tūkstantmečius tiražuotam veidekrau...


2013 m. Jotvingių premija skirta Jonui Kalinauskuiuž knygą „Mano sodo vagis"                       o dieviški ūkaiiš jų išplaukia čiobrelių pievosšvylių šluotelės palinkusios lietuježmonių gyvenimai išsipildę ar negarsai gaisai metastazėsgal daugiau nelaimių nei laimių o į mane pamažu artinasi šešėlis esybėsnematau neįžvelgiu veidogal mano angelas man paskirtas    &nbs...


Vytautas P. Bložė. Chagall

2013-10-02 14:35:13

virš buvusių ghetto gatvelių, virš Vitebsko, Vilniaus, Varšuvosvirš caro kareivių kepurių, virš vakar artėjančio karovirš sapno, pagimdančio kūdikį, upe plaukiančio laikrodžiogroja senas žydas smuiku – ne ta ranka, ne taip paėmęs beviltiškai smaugiasi įsimylėjėliai. Tarp asilų ir gaidžiųišvargę batuoti žmonės ieško tamsoj viens kitokodėl nutilo smuikas? Kodėl negirdėti, kaip raudasenas žydas ant stogo, kaip katinas arba medyje nutilo Orfėjas. Mėnuo šešiais pirštaisšluostosi šaltą prakaitą nuo ...


Štai ateina ruduo,Tapo savo peizažą.Šiltas upės vanduo,Tiktai visa to maža. Paslapties kupini,Klevo lapai man čeža.Laimė buvo dosni,Tiktai visa to maža. Tiek džiaugsmai, tiek vargai,Man atseikėjo grąžą.Degė laužas ilgai,Tiktai visa to maža. Ir sėkmė ant sparnųVis skraidina ir neša.Kiek gavau dovanų,Tiktai visa to maža. Dar viršūnė liauna,Sveikos šakos dar veša...Tyro stiklo diena,Tiktai visa to maža. Vertė Lanis Breilis Štai vėsa virš laukųSkelbia rudenio pradžią.Saulės lopuos – jauku.Ti...


[Žadinantis] nusivylimą [sansara] (Ištrauka) Lenkiuos išminčiams, kurie, išrovę sėklas [besikartojančių] gimimų,išsivadavo iš kančių senatvės bei mirtiesir išnaikino (savyje neturintį pradžios) susitepimą.Meldžiu Juos galą padaryti sansaros srautui. Prieina prie senolio seno, gulinčio nuošalioje sansaros dykumoj,jaunuolis, kuris didžiuojasi jaunyste savo,ir priekabiai paklausia jo:– Kodėl gi tavo eisena, sėdėjimas, visi veiksmaitaip nepanašūs į kitų kvailai?Senolis jam atsako:– Gyvybingasis m...


Seamus HEANEY. Požemis

2013-09-12 11:39:35

Mudu anąsyk skliautuotu tuneliu bėgome,Tu su gražiu apsiaustu išleistuvių prieky,Ir aš, tarsi greitakojis dievas, bebaigiantisPavyti tave, kol į nendrę nepavirtai ar kokią Nežinomą baltą gėlelę su taurele,Raudona, tavo apsiaustas pašėlusiai plakės,Tarp metro perono ir Albert Hall,Saga po sagos trūkinėdamos krito ant tako. Medum mėnesėti, vėluojantys į išleistuvių balių,Mūsų aidai tebetyla tam tunely, o kol kasGrįžtu mėnesienos balkšvais akmenim kaip HanselisIeškoti kelio atgal, rankioti tavo...


Rugpjūčio 12 dieną Birutei Pūkelevičiūtei būtų sukakę 90 metų   * * * Auksinis pjūties metas.Varpos jau pasmerktos ir pjautuvai pasiren-gę. Kaip budeliai. Valtys grįžta apsunkusios.Malūnai suglaudžia pilkus sparnus. – Aš esu smulkus mainikautojas: savo žibu-rį maitinu pigia alyva ir dėviu gelsvo šil-ko šlepetes. Kodėl mane šauki?Iki šiol aš prekiavau sena gelumbe ir paauk-sintom žvakidėm. Vakarais sustodavau anttilto ir skaičiuodavau varinius grašius. Tiltasbaltas ir išlenktas kaip rykš...


Kaip stulbina tai, kad kalba beveik perteikia reikšmę,ir kaip gąsdina, kad ne visai. Sakome „meilė",sakome „Dievas", rašome „Roma" ir „Mičiko", bet žodžiai –ne tie. Sakome „duona", bet reikšmė kiekvienaitautai kitokia. Prancūzai neturi žodžio namams,o mes – grynam malonumui. Tautašiaurės Indijoje miršta, nes jų senoje kalbojenėra žodžio švelnumui. Aš svajoju apie pražuvusiusžodynus – galbūt jais pasakytume,ko daugiau nebemokam. Gal etruskų tekstaipagaliau paaiškintų, kodėl poros ant jų antkapiųš...


Draugai