Vienas eilėraštis


Ilzė Butkutė. Nektaro vaikai

2013-02-19 13:58:19

Mes buvome kūnai iš saulės ir juoko, ir miego,iš tykančio rūko rugpjūčių, iš liepų liūties.Galėtum sakyti, jog mūsų dievai kiek nemėgo,tačiau tverdami juk žinojo, kad mums pavydės. Juokais pasiversdavom dviem išdykaujančiais vėjaisir žaisdavom lajose medžių vaiskiais paryčiais.Girdėjau, jie kalba, kad mus dar mažus nužiūrėjo,ir sako, kad burtų galia niekada nepraeis. Nuo sapno į sapną mes kritom, į tylą, į šilką,apsvaigę ir švelnūs nuo varvančio korio žvaigždžių,kol guldavom miego, į pilnatį kai...


Pagal Céline’ą Mes išnyksim kartu su savo šešėliais    Ir daugiau niekadosNepamerksim lubinų ąsotėliuos    Tik iš šalto dangaus kaktos Į vyzdžius trykš išlydytas skaistvaris    Ir daugiau niekadosNerašysime datų ir skaitvardžių    Ant ledinės nakties lentos Nes kreida sutrupės mūsų pirštuos    Ir daugiau niekadosNesugrįšim bus rūkas tirštas    Lyg derva ant gatvių skaldos     Mes išnyksim...


Sigitas Geda. Žiema I

2013-02-06 04:33:28

Vasario 4 d. – Sigito Gedos 70-osios gimimo metinės Jausmas, kad esu absoliučiai laisvas šitame pasaulyje šarmotą sausio vakarą, aiškiausiai suvokdamas, kad gyvenime man beliko tiktai mažos, tuopomis apsodintos kapinaitės, išblukęs dangaus ruožas virš jų. Esu absoliučiai laisvas, man to užtenka.Rašau iš baimės ir nevilties, kad vėl nežinau, kas esąs. Man reikia, kad prabiltų mano esybė; iš vidaus, iš tenai, iš sielos gelmių išsiveržtų manoji esybė. Kad ji pasakytų, ką aš manau, kaip man viskas ...


W. Sz. vasaris, mirštančiųjų metas,Liūtų vartuos                         kasryt daugiaušaltos šviesos pripusto,                                              &n...


Pirmajam siaubui nuslūgus    žmonėsNoriau padėdavo vieni kitiems –Kaip siautėjant pūgai Visi draugiški, paslaugūs, net    juokas skambėdavo:taip išdidžiai įveiksime sunkmetį. Net po kelių mėnesių,Birželį ėmus snigti,Didžiavomės    savo„Neįprastu oru“,Juokavom, kad laukinės žąsysDabar patrauks į pietus,Gagens liepos 4-ąją, aidint signalams prezidento garbei. Kaip senais laikais, sakė žmonės,Bus kaip senais laikais... Kol kitąmet atėjo badas.Tada ats...


Paulius Drevinis. Tolminkiemis

2013-01-16 12:59:34

Skaidrėjanti ryto šviesaNustebins tave ir kitus...Patepk prieš kelionę geraiSukrypusius savo ratus. Pačiam, kaip ir man, gali tektGyvenimą visą važiuot.Šermukšniai rausvės ir rausvės –Jau bus priartėjęs ruduo, Kai toly melsvam prasiveršTolminkiemio medžių pulkai.Ir ratas sustos ant ašies...Išlipk! Pagaliau atvykai. Paulius Drevinis. Veidai ir vardai. – Vilnius: Vaga, 1975. Eilėraštį pasiūlė Valentinas Sventickas ...


1. Įvada Urvai ir bedugnėsGranito uolynus išvarstė,O aštrios skeveldrosViršum pro kraštus nusikarstė.Vidurnakčio gūdisNei mirtinas takas keleivio nebaido:Jei žūsi, tai žūsi kaip lašas be garso ir aido. Bet jeigu pasieksiPadangėj iškeltą viršūnę,Tu būsi kaip Dievas,Paniekintos žemės klajūne!Tu būsi tik vienasTau matomos saulės ugnim suspindėjęs,Bedugnių ir kalnų ir viso pasaulio kūrėjas. Parpulki, keleivi,Ir kniūpsčias per akmenis slinki,O alpstančią širdįLaisvėjančia aistra gaivinki.Sukruvint...


Vėlavosi tais metais sniegas, ir ruduolyg laukė ko, lyg gaišo vis, –  ir dar ir lapkričio gale, ir gruody trinko ant laukų lietus,ir rėkdami ir šaukdami botagais ūkininkai pliekė arklius,traukiančius patvinusiais, išskydusiais keliais vežėčias. Ir mėšlini laukai, ir krūmų plotai,kiemai ir daržai, išurbiotų bulvienų ežios –vienas tik vanduo, vienas begalinis liūnas,vienas nesibaigiantis vanduo. Bet tada, kai niekas jau nesitikėjo sniego,kai ūkininkai ėmė apsiprast su lietumis,staiga, prieš...


Dangumi iš lėtoTvinsta liūdesys.Varpinė, pelėda, Mėnuo ir naktis... Kam išvis gyventa? Klausta kam prasmės? Tad nejau man lemtaNepalikt žymės? Tad sudiev, miražai!Nuviltus jausmusIšmintis nurašo Į praradimus. Pergalių vainikaiVysta užmaršty.Atminimui liko Pelenai šalti. Įkarštis atlėgoTų jaunų dienų.Nebeliko nieko,Netgi pelenų. Vakarinis brizas, Kurkesys varlių.Tylūs kiparisai,Spiečiai šviesulių. Kryžkelės naktinės Ir nakties garsai.Dieną paskutinęLaidoja gaisai. Dangumi iš lėtoTvinsta li...


Broliažmoniai, gyvensiantys po mūsų,jūs negaląskite danties prieš mus,jei vargšų pagailėsite ir mūsų blusų,jums atsilygins Viešpats prakilnus.Kokius šešis pakartus regit mus,tas kūnas, kol dar valgė, buvo,dabar suvyto ir seniai supuvo,o vietoj kaulų dulkės, pelenai. Te niekas nesijuoks iš tokio būvio,išteisinti maldaukite, velniai. Kad sakom broliai, paniekos nejauskit,bausti mes buvom šiuo pakorimuvardan teisybės. Žinot, juk nedaugelžmonių garsėja savo brandumu,atleiskit mums, mes likom be nam...


Draugai