Svarbiausia ir svariausia Vokietijoje literatūrinė Georgo Büchnerio premija 2014 m. skirta 81-erių metų poetui Jürgenui Beckeriui. J. Beckeris gimė Kiolne, už eilėraščius, prozą yra gavęs aibę premijų ir apdovanojimų. Tarp jų Uwe's Johnsono (2001), Günterio Eicho premijos (2013). Iš pradžių rašė eksperimentinę prozą, tik vėliau išgarsėjo kaip poetas. Paskutinis išleistas eilėraščių rinkinys „Scheunen im Gelände". Ši literatūrinė premija siekia 50 000 eurų ir bus įteikta spalio 25 d. Darmštate. J...
(Verslo planas-scenarijus) Velniop tą politiką!Norėčiau daryti biznį,lengvą, džiaugsmingą biznį,kad visi neštų pinigusskanduodami mano vardą...Na, ne mano, mano per ilgas,o, tarkime, mano biznio vardą.Kokį nors trumpą ir skambų,Tokį kaip: e-pl, e-pl,arba priešingą: pi-si, pi-si,arba tiesiog – skaip, skaip, skaip,o paskui – a-čiū, a-čiū.Norėčiau, kad visiems būtų gerair linksma skirtis su pinigais.O pats ką veikčiau?Nieko. Klausyčiaus skanduočiųir džiaugčiaus drauge,gal dar sakyčiau: uel...
2014 m. Poezijos pavasario laureatas ir kažkokiais žirniais dar šaudė iš dangaus begalinių plotųįsisukus leidosi saulė tarsi girioms galvas kapotų tarsi ankštys praplyšo akys dvi blakstienos plius dvi blakstienosir tarp jų gilumon prasmegęs sunkė debesis žvilgsnio sieta...
Išsitraukiau juos, nes reikėjo kuo nors apklijuotivaiko nuplėšytus tapetus. Plikus sienų lopus,išdidžiai išmozotus flomasteriais. Kad nepastebėtų buto šeimininkė,ateisianti pasiimti nuomos. Renoiras, Chagallas, Monet –pirkdavau su didelėm reprodukcijom.Pasibaigus metams, būdavo gaila išmesti. Kiek daug įrašų ties dienomis, kurių nėranet dienorašty;pvz., pažymėtas pasimatymas vyninėj.Treji metai – keturios moterys. Kažkokie posėdžiai (nejaugi ėjau į juos?), seminarai,konferencijos, atestacijo...
Mielas pone, pasieny nėr papratimo kalbėtapie būsimą liūdesį. Laikui atėjus, jo pasirodomažiau nei senatvės. Baimės ir liūdesiai čia supasore tarsi šviesūs pūkai, įsauly mums pasirodą lygmusės. Lyg tvaikas, kurį užmiršai dar greičiau neinustojo kvepėję. Atrodom liūdni, betgi šito, lyg smarvėssavos, nebejaučiam. Saulė aptinka mus lyg senusžaisliukus palei sieną. Švelniai supasi sienoskartu su tavim. Jų nematai, bet iš tylos, kuri supa tave,gali apie jas numanyti. Nuo kalbų jos apsunksta,kalkėja l...
Tamsybių dievas, apsukrus šėtonas,Suteikia malonumą mulkiui, pasėjęs abejonę,O šis netruks pumpuoti bjaurastį į knygą;Savo prakeiksmui ir sielvartui doruolių.Skausmais šiais pragaras minta,Ir krykščia, regėdams, kaip tikėjimas miršta,Po to jau eina maras, prakeiktas šriftas juodas,Iš leidėjo rankų į pasaulio kūną it nuožmiausias nuodas. iš vokiečių kalbos vertė gytis norvilas Eilėraštis išverstas projektui „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi...
Balandžio 24 d. Vroclave mirė vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų poetų, rašytojų, dramaturgų Tadeuszas Różewiczius. „1947 m. pasirodė jo pirmasis poezijos rinkinys „Nerimas". Taip pat vadinasi ir jo 1995 m. išleistas viso gyvenimo poezijos rinkinys, ir tai nėra atsitiktinumas. Skaitant Różewicziaus poeziją, į galvą nuolat ateina vokiečių filosofo T. Adorno klausimas: ar įmanoma kurti poeziją po Aušvico? Różewiczius nuolat bando atsakyti į šį klausimą, bet jo atsakymai niekuomet nėra ir negali...
Balandžio 26 dieną sukanka 450 metų, kai gimė Williamas Shakespeare'as (1564–1616) 130. Ne saulės mano mylimosios akys,Ir lūpos ne koralinės spalvos.Jos krūtys – ne kaip balto sniego žvakės,Plaukai – lyg juodos vielos ant galvos. Regėjau rožių – raudonų, baltų,Bet jų nėra nė ženklo jos skruostuos.Ir kvepalų nesunkiai aš randu,Kuriais mana dama neatsiduos. Patinka man jos kalbos, žodžiai šmaikštūs.Tik muzikos garsai daug mielesni.Nors nemačiau, kaip danguje tos deivės vaikšto,Bet ji tik žolę...
* * * bangelių klostės vėjasvakaras tamsa artyn švieselė gal žvaigždėgal cigaretės žarija kurią parūkęs sprigteli žemynpasaulio sukirpėjas ir siuvėjas bangelių klostėsvakaras tamsa ties smilkiniu mažapradeginta skylutė kiaurai švilpiavėjas...
Visos upės nuolat teka į jūrą,Tačiau jūra niekad nėra pilna. Koh 1, 7 šiąnakt gatvėse rūkas toks tirštas, kad negalimatyti praeivių anei savo paties pirštų galiukų jis auga ir nokina pilkus vaisiusapglėbia ir nepaleidžia –čia visos formos panašios į mirties nuotakas pati geometrija vos įbridus į šią upęvirsta dėmėm ir patvinsta bet gal ir gerai visai neblogaiišgerti dėmes ir dainuoti šešėliusmatyti šiek tiek daugiau nematant gal ir gerai visai neblogaikad šiąnakt mieste šitoks rūkas lai p...