Literatūra


Søren Kierkegaard. Arba, arba

2022-07-17 20:44:53

„Arba, arba“ (dan. „Enten – eller“, 1843) – pirmasis publikuotas danų filosofo, teologo ir rašytojo Søreno Kierkegaard’o darbas – išleistas pasirašius fiktyvaus leidėjo Victoro Eremitos pseudonimu. Šis dviejų tomų veikalas, kaip galima numanyti ir iš pavadinimo, atskleidžiančio įtampą ir pasirinkimo būtinybę tarp dviejų priešingybių, kalba apie dviejų skirtingų žmogaus egzistencijos būdų ir pasaulėži...


Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas?   Daiva Kairevičiūtė...


1993 m. pasirodęs romanas „Ragana ir lietus“ yra paskutinis Jurgos Ivanauskaitės vadinamojo ikitibetinio laikotarpio kūrinys. 1994 m. rašytoja aplanko Tibetą ir jos kūrybos temos, kaip įprasta sakyti, pasikeičia – dėmesys krypsta į Rytus, budizmą, dvasingumą. Tačiau bent vienas motyvas ir ikitibetinėje, ir potibetinėje kūryboje išlieka nepakitęs: apsakymų, romanų personažės geidžia dvasingumo bei ribinių patirčių kaip galimybės į(si)steigti save, pajusti prasmę. I...


Esu dėkingas rašytojai Connie Palmen, atsiuntusiai savo neseniai į anglų kalbą išverstos ir „Amazon Crossing“ leidyklos išleistos knygos „Mano istorija, tavo istorija“ egzempliorių. Jo skaityti neplanavau, tačiau kartą prisireikė knygos, į biblioteką nueiti galimybės neturėjau, o šioji namuose buvo vienintelė dar neskaityta. Nesu didelis sufikcintų Sylvios Plath ir Tedo Hugheso gerbėjas, tad privalau iš anksto pasakyti, kad tik pradėjęs...


Melsvos pušys virpėjo nei stygos, tolumoj dusliai lojo šuva iš skaitytos vaikystėje knygos, kol galiausiai – budrumo pristigus – paskutinė nusviro galva.                  Aivaras Veiknys, „Prieglobstis“ (p. 69)   Keisčiausių reiškinių ir įvykių sugretinimas, sugyvenimas įmanomas sapnuose. Ir literatūroje. Regis, neįmanomo samplaika labiausiai būdinga siurrealizmo estetikai, kurią sapnai i...


pabaigos jausmas pabaigos jausmas pabaigos jausmas kartoja savo vardą R. Brundzaitė, „pabaigos jausmas“   Ramunė Brundzaitė. „Tuščių butelių draugija“. Dailininkė Dovilė Bagdonaitė. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022.     I. prologas, arba „Drugy, mano drauge“ Debiutinis Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkinys „Drugy, mano drauge“, pasirodęs 2013 m. ir pelnęs autorei Jaunojo Jotvingi...


× Jūratė Visockaitė Šįkart pasinaudosiu literatūros kritikos skilties redaktorės privilegija ir įterpsiu savo trumpą įžangą, kurioje pabandysiu paaiškinti, kas čia vyksta. Paskutinį kartą, kai viešai kalbėjausi su teatro ir kino kritike Jūrate Visockaite (pokalbio rezultatas „Maskulinistės pokalbis su feministe“ spausdintas „Šiaurės Atėnuose“), kritikė provokavo mane frazėmis, tokiomis kaip „šiuolaikinė lietuvių literatūra,...


Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas?   Daiva Kairevičiūtė...


Fantasto Liu Cixino trilogijos „Žemės praeities atminimui“ vertimas į lietuvių kalbą – mokslinės fantastikos įvykis, savo reikšme beveik prilyginsiantis „Zenito“ leidybos etapui sovietmečiu arba „Eridano“ serijai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. Kinų autoriaus trilogija, ko gero, žymi trečiąją fantastikos vertimų į lietuvių kalbą stadiją. Skeptikas suabejos, kaip vieno autoriaus trijų romanų serija gali prilygti „Zenito“...


Miglė Anušauskaitė. „Kas išsigando Šliūpo?“ Mano supratimu, Miglė Anušauskaitė – tikrų tikriausia pasakorė, nepaprastai gerai valdanti komiksų kalbą, o „Kas išsigando Šliūpo?“ daugeliu atžvilgių yra tiesiog pavyzdinis komiksas, kuriam prilygsta nebent pačios M. Anušauskaitės anksčiau sukurti vaizdiniai pasakojimai. Nors mosikuok šia knyga ir mokyk, kaip koncentruotai, įtraukiančiai, atviraširdišk...