/ / / Mes vaikštom pirštų galiukais feisbuke dalinamės kiaušiniene kava kurios kitas neparagaus mes už stiklo pavalgom atbulais dantimis kramsnojam atsigeriam nusigeriam siuntinėjam kačiukus šuniukus plokščias bedvases rožes be adresatų nebeturi kur eiti mūsų kūnai nebenori jiems geriau tarp šilkinių pagalvėlių neskelbiam savo diagnozių nei kiek mums dar liko jeigu kas ir bando prabilti tuo siaubingu tikrovės balsu visi...
Ugnės Žilytės piešinys * kad ir kaip tavęs nemylėčiau kad ir kaip neliesčiau negeisčiau visai nežiūrėčiau vis tiek žinau kad esi raudoni krūtų speneliai dvi uogos per naktį prisirpę daugiau negu karčios o rūpi paliesi nudegins liežuvį ugnis * lyg sudžiūvusios uogos maži rutuliukai liemenėlės sagutės kilpelės kabliukai jau nebe mums pataluos tik pelių šūdeliukai trupa tarp pirštų trupa &nbs...
* kai prisirpsta savižudžiai „raudoni“ jų vaisiai tabaluoja siūbuoja ir šypsodami krinta savo vardo bedugnėn neliūdėk o numanomas „tu“ kurs nespėji su jais ar nedrįsti prie jų prisijungti tik stebėk jų byrėjimą suspendavęs griežtą sprendimą jų lyg snaigių sukimąsi savo rūme vaizduotės o kodėl nežinia bet galbūt tai padės tau užmigti kolibriai pati brutaliausia pornografija visai be sekso scenų kada skleidžias Tiesa...
Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės, kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena Natalie Diaz – Kalifornijoje gimusi mohavių genties poetė, kalbų aktyvistė, buvusi profesionali krepšininkė ir pedagogė, priklauso Gilos upės indėnų bendruomenei. Kaip poetė debiutavo knyga „Kai mano brolis buvo actekas“ (2012). Gyvena Mohavio slėnyje, Arizonoje, kur užsiima kalbos išsaugojimo veikla savo rezervacijoje, dirba su likusiais paskutiniaisiais senoliais, dar kalbančiais m...
/ / / O paskui – tik migla, į rugsėjį pasviręs dangus ir pro pienišką prieblandą sunkiasi kvapas rudens, ir apsnūdusį Vilnių, ir viską, ko darsyk nebus, nuskalauja įnirtusios strėlės vandens, į alsavimą gatvių įsmingančios taikliai lyg burtas, tarsi kristų kalbėjimas, žodžiais užpiltų liūtis. Iš palaikės šviesos ir garuojančios žemės sudurtas, aš esu vien tik miegas, užspaudžiantis tavo akis. Ex būna e...
Ugnės Žilytės piešinys deklaratyvus paskaitau vieną afrikietę, net sukrūpčioju kokia kraupi poezija, pagalvoju kokia nejauki o kaip gi kitaip gera poezija gąsdina gera poezija – gyvenimo prakaitu ir mirties šlapimu sulaistyta elektros skydinė prie kurios prisilietus rangos kraujagyslės pulsuoja vyzdžiai lyg išgyvenant pažeminimą smala jau kunkuliuoja ...
/ / / „Tai yra lietaus medis.“ Taip tu sakai ir klampoji labai atsargiai per molėtą kemsyną, šlaitu aukštyn. Ilga eilė tilindžiuojančių varpelių, plonų vamzdelių, kybo abipus kamienų, laikas nuo laiko bilsnodami vienas į kitą. Juos dabar suspaudi delne, žaismingai, atsargiai nusišypsodama, kai koja slysteli ant molino kupsto ir pasigirsta lietaus skambesys. „Mirjam sakė, kad tai yra lietaus medis.“ Vėjas per...
Joninės Klausytis fejerverkų ir žmonių klegesio atsklindančio iš aikštės už kelių kvartalų milijoniniam mieste, kuriame nieko nepažįstu – tokios pat pratybos, kaip apžiūrinėti paukščio skeletą ir bandyti išsiaiškinti, kaip skambėtų jo trelė. Prisidegu cigaretę. Ženklas, kad laimė vėl nepakenčiamai arti. Kažko dar trūksta. Bet ne tavęs, šįkart nebe. Savaitgalis Tartu Tėčio piršta...
Raganoms visos moterys užanty nešiojas raganų pelenų. klausiama vardo, sakyk ragana. arba Medūza. sakyk Filomela, šventoji Olga, motina. sakyk poliarinė dykuma, vulkaninis ežeras. sakyk pelenų krūva, raganų šulinys. būna naktų, kai degi kaip gatvės žibintas pro rūką, kaip žvakė merginų vienuolyno celėj. būna naktų, kai esi ugnis, skėrių būriu apninkanti javų lauką, o miestas tris savaites plauna tavo pelenus iš gatvių....
Dadaistinė valstybė kai buvau jaunesnis nesupratau meno tai net nebuvo įmanoma nes aš augau tarp jo pats buvau jo dalimi gimiau sovietų sąjungoj per pirmą pasaulinį karą menininko dvasia alsuojantis komuniaga slapstėsi su kitais karo menkystom ir menininkais ciuriche ten – kavinėse ir kabaretuose ten – vyno svaiguly ir opijaus aistrose erotinių užtaisų ir elektroninių sprendimų mieste užgimė dadaizmas ir leninas...